Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos kariuomenės raida nuo 1994 iki 2004 m., t. y. Lietuvos pasirengimo narystei Šiaurės Atlanto gynybiniame aljanse laikotarpiu.1994–2004 m. Lietuvos krašto apsaugos sistema ir Lietuvos kariuomenė siekė užtikrinti valstybės gynybą, todėl turėjo įgyvendinti du labai sudėtingus uždavinius – kurti ir plėtoti nacionalines karines pajėgas ir kartu parengti jas narystei NATO. Šie uždaviniai buvo grindžiami dviem skirtingomis paradigmomis – modernios ir postmodernios kariuomenės, kas lėmė staigias Lietuvos kariuomenės transformacijas ir jų vertinimo prieštaringumą. Tačiau, nors buvo daugybė sunkumų ir sudėtinga situacija šalyje, Lietuvos kariuomenė per dešimt metų sugebėjo sukurti valstybės karinius pajėgumus, kurie atitiko NATO partnerėms keliamus reikalavimus, ir kartu įvykdė jai iškeltą prioritetinę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir gynybos politikos užduotį – Lietuva tapo Šiaurės Atlanto aljanso nare.