Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos kariuomenės sunkiosios kavalerijos dalinių kovos 1648–1676 m. karuose su kazokais, Maskvos valstybe, vėliau – Turkija ir totoriais. Pirmojoje jo dalyje analizuojami tuo laikotarpiu įvykę Lietuvos kariuomenės vidaus struktūros pokyčiai, dėl kurių husarai pamažu prarado dominuojamą padėtį, užleisdami vietą vidutinei ir lengvajai kavalerijai.

Antrojoje straipsnio dalyje aptariamas husarų vėliavų vaidmuo svarbiausiuose ginkluotuose susirėmimuose per karus su įvairiais priešais, atskleidžiamas jų indėlis į svarbiausias XVII a. antrosios pusės lietuvių pergales tokiuose mūšiuose kaip Lojevo (1649 m.), Šklovo (1654 m.) ir Polonkos (1660 m.), analizuojami Lietuvos sunkiosios kavalerijos veiksmai svarbiausiose pirmojo karo su turkais ir jų vasalais etapo (1672–1676 m.) batalijose – Chotyno (1673 m.), Lvovo / Lysynyčių (1675 m.) ir Žuravno (1676 m.) mūšiuose. Atkreipiamas dėmesys į tarnybos prestižiniuose sunkiosios kavalerijos daliniuose svarbą, kaip reikšmingą šio laikotarpio pagrindinių Lietuvos vadų ir įvairaus rango dignitorių vėlesnės karinės ar politinės karjeros etapą.