Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip sparčiai ir sėkmingai lietuvių kariuomenė perimdavo karybos naujoves, atsakydama į iššūkius, mestus Vokiečių ordino XIII–XIV a. Remiantis daugiausia rašytiniais šaltiniais siekiama parodyti, kad lietuvių ir Vokiečių ordino kariavimo būdas XIV a. supanašėjo, ryškus atotrūkis, būdingas XIII a. pradžiai, buvo įveiktas. Simboline šio ilgalaikio proceso atomazga galime laikyti 1410 m. Žalgirio mūšį.