Straipsnyje mėginama pažvelgti į Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politiką (USP) per europeizacijos koncepcijos prizmę. Siejant europeizaciją su lojalumu ES normoms bei europinės tapatybės konstravimu, nagrinėjama ES įtaka Baltijos valstybių USP, joms siekiant narystės ir tapus ES narėmis. Kelyje į ES Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politikos europeizacija iš esmės vyko viena kryptimi – iš viršaus į apačią (iš centro į tautines valstybes); tai buvo veikiau pragmatinis, o ne vertybinis Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politikos bei BUSP tikslų suartėjimas. Kita vertus, šiuo laikotarpiu išryškėjo ir nacionalinė europeizacijos projekcija - Europos Sąjungos reikalavimai panaudojami kaip apsauginis skydas, pateisinant nepopuliarius ir vidaus, ir užsienio politikos sprendimus. Baltijos valstybėms tapus ES narėmis, pragmatinė ES interpretacija išlieka, tačiau sustiprėja valstybių pastangos daryti poveikį ES bendrai užsienio ir saugumo politikai, perkeliant nacionalinius interesus į ES lygį. Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politikoje tarsi iškreiptame veidrodyje atsispindi ES BUSP nenuoseklumas, susijęs su ES kaip specifinio politinio objekto neapibrėžtumu. Tam tikra prasme Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politika yra nuoseklesnė negu Europos Sąjungos. ES kaimynystės ir Rytų partnerystės politikoje jos pabrėžia ne pragmatinį, o normatyvinį aspektą, ragindamos rimtai traktuoti Europos vertybinius pagrindus.