Prieš keletą metų NATO paskelbė išmaniosios gynybos (smart defence) iniciatyvą, kurios tikslas – išmaniai naudojant turimus resursus, net ir finansinės krizės sąlygomis, išlaikyti turimą karinį potencialią. Šios straipsnio tikslas – išnagrinėti kaip mažosios NATO valstybės priėmė išmaniosios gynybos keliamus reikalavimus, kokios priežastys lėmė jų dalyvavimą konkrečiose išmaniosios gynybos iniciatyvose. Straipsnyje nagrinėjama, kaip valstybių dydis, geografija, politika ir kiti veiksniai lemia skirtingus valstybių veiksmus bendradarbiaujant su partneriais, nustatant pajėgumų prioritetus ir pasirenkant specializacijos kryptis.