Šiuo metu Lietuvoje (ir Europos Sąjungoje) vyraujanti „pragmatinė“, prisitaikanti ir technokratinė Europos politika stumia Lietuvą (ir Europos Sąjungą) į globalinės politikos pakraščius, atspindi negebėjimą kovoti už Lietuvos metapolitinius interesus Europos Sąjungoje ir regione. Artėjant narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiui Lietuva iki šiol nėra susiformavusi strateginės savo buvimo Europos Sąjungoje vizijos, visi ankstesni bandymai tokią strategiją sukurti išsisėmė, baigėsi nesėkme, savo ruožtu Lietuvos strateginiai gebėjimai nuosekliai silpsta. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra praturtinti dabartinę technokratinę politiką metapolitine, vertybine strategine dimensija. Ieškant geriausių įmanomų alternatyvų horizontaliam ir fragmentuotam Lietuvos Europos studijų lygiui tyrimo metu sąmoningai pasirinkta Šventojo Sosto Europos politika, išsiskirianti savo vertikalumu, sugebėjimu išlaikyti savo principų ir esminių tikslų tęstinumą ir poveikiu pačios Europos susikūrimui. Tai bandymas surasti bendriausią požiūrio į Europos Sąjungą perspektyvą, kurios taip trūksta dabartinėms diskusijoms apie Europos politiką Lietuvoje ir pačiai politikai. Krikščioniška metapolitika suteikia Lietuvai galimybę sąmoningai pasirinkti pozityvią, o ne negatyvią laisvę Europoje. Pozityvi laisvė Europos Sąjungoje leistų Lietuvai išsaugoti savo politinį ir kultūrinį identitetą, suteiktų svarų vaidmenį regione, Europos Sąjungoje, pasaulyje. Savo ruožtu, socialinėje ir ekonominėje plotmėje krikščioniška metapolitika sustiprintų visuomenės integralumą, solidarumą, asmeninę ir bendruomeninę atsakomybę, sustiprintų žmogiškumą, kurio taip trūksta Lietuvos politikoje.