Šiame straipsnyje nagrinėjama parama vystymuisi, kuri yra vienas veiksnių, formuojančių žmogaus saugumą. Tai – žmogaus teisė, akcentuojanti asmens ir bendruomenių, o ne valstybių saugumą. Be to, žmogaus saugumas apima kelis su saugumo pojūčiu susijusius veiksnius, tokius kaip poreikį nejausti baimės, nepatirti nepriteklių ir pažeminimų. Šis į žmones orientuotas požiūris į saugumą turi įtakos tam, kaip mes suprantame ir vykdome vystomąjį bendradarbiavimą. Straipsnio tikslas – išanalizuoti 2000–2018 m. Švedijos vystymosi politikos ir vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumą, atsižvelgiant į tarptautinių santykių anglų mokyklos principus. Anglų mokykla, kuri dar yra vadinama liberaliuoju realizmu, teigia, kad nepaisant anarchijos sąlygų, tarptautiniu lygiu egzistuoja „valstybių visuomenė“. Anglų mokykla reiškia įsitikinimą, kad tarptautinės politikos veikėjų elgesį formuoja idėjos, o ne tiesiog materialiniai pajėgumai, todėl jas verta analizuoti ir kritikuoti. Straipsnyje aptariamos vystymosi paramos prielaidos, atsižvelgiant į anglų mokyklos gaires, Švedijos vystymosi paramos organizavimas ir valdymas. Paskutinėje dalyje nagrinėjamas teikiamos vystymosi paramos veiksmingumas, analizuojant pasirinktus atvejus ir žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI, angl. HDI). Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad visi Švedijos projektai yra orientuoti į žmogų, todėl ir pagalbos teikėjų dėmesys sutelkiamas būtent į jį. Kaip ir žmogaus saugumo ir tvaraus vystymosi koncepcija, Švedijos pagalbos politika yra sektinas pavyzdys kitoms valstybėms.