Straipsnyje pateikiamos teorinės krizių valdymo operacijų prielaidos, trumpai apžvelgiamos visos iki 2007 metų pabaigos vykdytos ES krizių valdymo operacijos. Čia pat pristatomos ES pasirinkimo didžiausią dėmesį skirti civiliniams krizių valdymo pajėgumams priežastys, trumpai aptariami bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis motyvai. Daroma išvada, jog ES santykiuose su išore linkusi naudoti panašias priemones, kaip ir stiprinant ES integraciją. Dėl to ateityje civilinių krizių valdymo pajėgumų plėtra greičiausiai išliks spartesnė nei karinių. Be to, dėl akivaizdžių pajėgumų generavimo trūkumų, ES ir toliau atsakomybę dažniausiai prisiims tik papildydama kitų tarptautinių organizacijų veiklą krizių valdymo srityje.