2006 m. Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ įsigijus kontrolinį naftos perdirbimo įmonės „Mažeikių nafta“ akcijų paketą, Lietuvos ir Lenkijos politikai prakalbo apie naują etapą valstybių strateginėje partnerystėje. Entuziazmas dėl dvišalių santykių energetikos sektoriuje perspektyvų verčia kelti klausimą, kiek jis yra pagrįstas? Kodėl daugiau nei dešimt metų deklaratyvia laikyta strateginė partnerystė tapo pagrindine Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo priemone? Straipsnyje siekiama įvertinti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo atskiruose energetikos sektoriuose galimybes bei pavojus, taip pat numatyti tokio bendradarbiavimo pasekmes Lietuvos energetiniam saugumui. Tyrimui buvo pasitelktas geoenergetinių subjektų sąveikos modelis, nusakantis galimus subjektų interesus, tarpusavio ryšius ir poveikį energetinio saugumo būklei. Daroma išvada, kad energetinės strateginės partnerystės sukūrimas yra neįmanomas dėl skirtingų Lietuvos ir Lenkijos geoenergetinių funkcijų. Todėl siūloma nepervertinti dvišalio bendradarbiavimo perspektyvų ir nesieti su juo Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo.