Europos Sąjungos (ES) strateginės raidos klausimai dar retai atsiduria Lietuvos politiniame diskurse. Tai, be abejo, laikinas reiškinys. Mūsų tiesioginis, fizinis dalyvavimas Europos integracijos ir konsolidacijos procesuose neišvengiamai reikalaus ir didesnio aktyvumo svarstant strateginius tų procesų klausimus. Integracijai būtinų procesų finansavimas – vienas iš jų. Straipsnis skirtas beveik pusantrų metų trukusioms diskusijoms dėl naujam septynerių metų laikotarpiui numatytos ES biudžetinės sąrangos, vadinamosios 2007–2013 m. finansinės perspektyvos (FP). Straipsnio pradžioje apibūdinami keli svarbiausi specifiniai ES biudžeto formavimo ir struktūros bruožai. Pagrindinis dėmesys skiriamas 2004–2006 m. laikotarpiu vykusioms diskusijoms ir deryboms dėl naujosios FP. Kaip pagrindinis finansinis Bendrijos dokumentas, naujoji FP išprovokavo ES šalių narių nacionalinių interesų griežtesnį apibrėžimą, iškėlė aikštėn jų skirtumus, privertė šalis nares konkretizuoti jų reikalavimus biudžeto mastui bei struktūrai ir dar kartą pastūmėjo spręsti nesutarimus kompromiso paieškomis.