Informacinė revoliucija keičia tarptautinę sistemą ir saugumo aplinką, kurioje mes gyvename. Valstybė praranda galios monopolį globalioje informacinėje erdvėje. Tačiau tos pačios technologijos tampa ir naujo tipo karinių konfliktų įrankiais. Griūna Vakarų civilizacijos suvokimas apie karinį konfliktą: anksčiau remtasi Carl von Clausewitz modeliu, kai vadovai iškelia politinius tikslus ir kontroliuoja karius, kariai tiesiogiai kariauja ir yra teisėti smurto taikiniai, civiliai nedalyvauja konflikte, bet remia savo vadovus per mokesčių sistemą bei palaiko jų iškeltus politinius tikslus. Informacijos amžiaus konfliktas - tai tam tikra prasme ikivestfalinis konfliktas, kai nusikaltimai prieš civilius ir valstybės vidaus tvarką buvo norma.

Kyla klausimas - kaip valstybė gali užtikrinti savo piliečių saugumą? Didžiosios valstybės atsakymą bando rasti sudarant informacinių operacijų strategijas ir programas. Didelis dėmesys čia skiriamas valstybės viešajai informacijai konflikto metu bei informacijos saugumui. Pastarojoje srityje Lietuva jau žengė pirmuosius žingsnius, tačiau viešosios informacijos principų - ne tik karinio konflikto, bet ir taikos metu - mūsų valstybei derėtų pasimokyti.