Informacinių ir komunikacinių technologijų sukelti globalizacijos procesai meta iššūkius visoms politinio, ekonominio bei socialinio tautų gyvenimo sritims. Globalizacijos metu nyksta fizinės, ekonominės, finansinės, teisinės bei kalbinės kliūtys: vis labiau mokomasi užsienio kalbų, įsigali kelios pagrindinės kalbos, kurių mokėjimas leidžia sėkmingai veikti visame pasaulyje. Tai būdinga ir Lietuvai, Europos Sąjungos narei. Straipsnyje, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (DLKŽ, 2011) duomenimis bei viešąja vartosena, aprašomi keli lietuviški būdvardžiai, kurie dabartinėje viešojoje vartosenoje, be savo įprastinių reikšmių, vartojami ir naujomis reikšmėmis, tikėtina, susiformavusiomis dėl anglų kalbos įtakos, analizuojama, ar semantiškai pagrįsti tam tikri šių būdvardžių vartojimo atvejai, aiškinamasi, koks šių atvejų santykis su kalbos normos reikalavimais, taip pat pristatomi šių būdvardžių vartojimo polinkių studentų kalboje tyrimo rezultatai, pateikiamos išvados bei rekomendacijos, siekiant ugdyti taisyklingus studentų specialybės kalbos įgūdžius.