Straipsnyje pateikta tyrimo metodologija, grįsta mokslinių tyrimų rezultatais, kad „šokis gali paveikti estetiškai ne tik jį atliekančius, bet ir stebinčius (auditoriją)“ (Vukadinović, 2010; Vukadinović & Marković, 2011).

Tyrimo problema – nors atliekant tyrimus gaunama vis daugiau įrodymų, kad šokis ir šokio judesiai skatina smegenų veiklą ir didina jų neuroplastiškumą, taip pat kad šokant patiriamas estetinis judesių ir šokio išgyvenimas per propriocepcinius jutimus, jaučiamus kūne, raumenyse, sausgyslėse, sąnariuose, t. y. kinestetinėje, vestibuliarinėje sistemoje (Vukadinović & Marković, 2011), neaišku, ar galima taikyti ne tik šokį, bet ir jo stebėjimą karinio personalo reabilitacijai. Mokslinio tyrimo klausimas: koks būna karinio personalo, išgyvenusio stresinius, trauminius įvykius, estetinis ir emocinis patyrimas, kai jis atlieka ar stebi argentinietiškąjį tango ir flamenko siekiant edukacinių ir (ar) reabilitacijos tikslų ? Iki šiol nebuvo žinoma, kad tokia metodologija būtų taikyta karinio personalo po stresinių, trauminių įvykių edukacijai ar reabilitacijai paspartinti. Tyrimo objektas – karinis personalas, patyręs trauminius įvykius, kuriam diagnozuotas arba nediagnozuotas potrauminio streso sindromas. Aprašyti tyrimo metodai ir tyrimo instrumenta skirti nustatyti, kokį poveikį argentinietiškasis tango ir flamenko turi tyrimo dalyvių pasitenkinimui savo fizine, psichoemocine ir socialine savijauta ir kokios sąsajos su jų estetiniu ir emociniu patyrimu atsiranda šiuos šokius atlikus ar stebėjus.