Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos energetinės (ne)priklausomybės būklė ir galimos jos pasekmės šalies nacionaliniam saugumui. Iš sovietinio valdymo laikotarpio Lietuva paveldėjo tokią energetikos infrastruktūrą, kuri ir šiuo metu kai kuriuose energetikos sektoriuose lemia visišką priklausomybę nuo energetinių žaliavų importo iš Rusijos. Straipsnyje įrodinėjama, kad Rusija neapsiriboja tokia (struktūrine) įtaka ir stengiasi užsitikrinti dar stipresnes pozicijas Lietuvos energetikos sektoriuje, veikdama išvien su stambiausiomis savo šalies energetikos sektoriaus įmonėmis, per įmones tarpininkes ir/ar kt. būdais. Ekonominių svertų panaudojimas politiniais tikslais yra ypač stipri nuostata dabartinėje Rusijos užsienio politikoje, taip pat ir tarpvalstybinių santykių praktikos dalis. Atsižvelgiant į tai, Rusijos įtakos plėtimas Lietuvos energetikos sektoriuje skatina neigiamai vertinti šalies energetinės nepriklausomybės bei saugumo perspektyvas.

This article analyses the status of the energy (in)dependence of Lithuania, as well as the effects it may have on the national security. The legacy of the soviet era in Lithuania is an energy infrastructure that conditions absolute dependence of certain energy sectors upon the imports of energy resources from Russia. The article argues that ambitions of Russia are not limited to just this kind of structural influence: Russia is making efforts to strengthen its position in the energy sector of Lithuania even more, by acting all in one with the largest energy companies of its own country, as well as through mediators and/or other means. The use of economic leverages for political ends is an exceptionally firm line in the current foreign policy of Russia, which is also translated into practice of international relations. In the light of the above, expanding influence of Russia in the Lithuanian energy sector prompts negative assessment of the energy independence and national security prospects in future.