Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Dabartinis transatlantinis kivirčas išreiškia ne tik nesutarimus specifiniais tarptautinės politikos klausimais (pavyzdžiui, karas Irake). Antiamerikietiškų nuotaikų pakilimas Europoje, kaip atrodo, liudija, jog transatlantinis aljansas patiria gilesnį skilimą. Keli skirtingi šio reiškinio aiškinimai nėra nesuderinami tarpusavyje, nes juos galima sujungti pasitelkus bendresnę hipotezę, kuri atkreipia dėmesį į skirtingas ideologijas (jas daugmaž nusako individualizmo ir kolektyvizmo terminai), vyraujančiomis atitinkamai rytinėje ir vakarinėje Atlanto (galbūt net Lamanšo sąsiaurio) pusėje. Šis skirtumas pasireiškia tiek šalių vidaus politikoje, tiek jų veiksmuose tarptautinėje arenoje. Amerikiečių nepasitikėjimas didele valdžia ryškiai kontrastuoja su Europos etatizmu; amerikiečių nenoras paklusti viršnacionalinei tvarkai kontrastuoja su europiečių pasirengimu pripažinti tokią tvarką. Vidurio ir Rytų Europos šalys palaikė Amerikos pusę Irako konflikto metu savo saugumo sumetimais; tačiau jos taip pat siekia glaudesnės Europos integracijos savo ekonominės pažangos sumetimais. Šie du tikslai gali pasirodyti nesuderinami, jeigu Europa nepajudės link individualistiškesnio ir dinamiškesnio anglosaksiškojo ekonominio modelio, skirtingo nuo to ,,socialinės rinkos“ modelio, kurį gina Vokietija ir Prancūzija.

The recent transatlantic row is not merely about ways of dealing with specific issues of international concern such as the war in Iraq. The rise of anti-American sentiments in Europe seems to imply that there is a deeper rift in the transatlantic alliance. There are several explanations of this phenomenon. They are not mutually exclusive, since they can be subsumed under a more general explanation pointing to two different ideologies, those of individualism and collectivism, prevalent respectively on the western and the eastern side of the Atlantic (or possibly, the Dover strait). The difference is reflected in the policies both at the domestic and at the international level: the American distrust of big government contrasts sharply with the European statism, and the American reluctance to submit to supranational rule, contrasts with Europeans' readiness to embrace post-national governance. The Central and East European countries have sided with America (and NATO) for reasons of security, and they have also sought a closer European integration for the reasons of economic growth. The two objectives might prove to be incompatible, unless Europe moves to the more individualist and dynamic Anglo-Saxon model of economic development as against that of "social market" favored by Germany and prance.