The origins and the challenges of the newly elected Fidesz-government in 2010 were basically the same: the social and economic crisis, which demanded an adequate response. However, Viktor Orbán also had a long-standing, mildly radical ambition: to set a new political stage, where his conservative camp has the institutional advantage, and where the political landscape favors rather them rather than others. He has launched an unprecedented—since 1990 in Central-Eastern Europe—constitutional transformation and the new system was mainly set up by the end of 2011. However, the government has only partly met the expectations of the population on the political front, while it obviously failed on the economic one. Thus apathy has reached unprecedented levels in the country and the Fideszgovernment failed to set its new order on a wide social fundament.
Naujai išrinktos 2010 m. Fidesz vyriausybės ištakos ir iššūkiai iš esmės buvo tokie patys: socialinė ir ekonominė krizė, į kurią reikėjo atitinkamai reaguoti. Tačiau Viktoras Orbánas turėjo dar ir ilgalaikį, nuosaikiai radikalų siekį – parengti naują politinę areną, kur konservatoriškoji jo stovykla turėtų institucinį pranašumą, kur politinė infrastruktūra būtų labiau palanki jiems negu kitiems. Jis pradėjo precedento Vidurio ir Rytų Europoje nuo 1990 m. neturinčią konstitucinę pertvarką ir iki 2011 m. pabaigos naujoji sistema buvo iš esmės sukurta. Tačiau politiniame fronte vyriausybė tik iš dalies pateisino gyventojų lūkesčius, o ekonomikos srityje jai akivaizdžiai nepavyko. Tokiu būdu apatija šalyje pasiekė beprecedentį lygį ir Fidesz vyriausybei nepavyko suteikti naujajai tvarkai tvirto socialinio pagrindo.