Straipsnyje aptariamos naštos pasidalijimo sprendimų aljanse teorijos ir jomis remiantis vertinamas Lietuvos sprendimas vadovauti Provincijos atkūrimo grupei (PAG) Afganistane. Literatūroje įvardijami keli veiksniai, darantys įtaką tokiems sprendimams. Juos galima sugrupuoti į sisteminius ir vidinius. Tarp pirmųjų išskirtini grėsmės suvokimas, priklausymas nuo aljanso, vidinė aljanso politikos dinamika, o tarp antrųjų nagrinėtini tokie elementai kaip valstybės autonomija, elito konsensusas, vykdomosios valdžios manevrų laisvė, biurokratinė politika ir organizacijų interesai, strateginė kultūra ir valstybės identitetas. Straipsnyje daroma išvada, kad dalyvavimą pačiose NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgose paaiškina sisteminiai veiksniai, tokie kaip priklausomybė nuo Aljanso, o Lietuvos sprendimą prisiimti atsakomybę vadovauti PAG geriausiai paaiškina tuo metu susiklosčiusios strateginės kultūros ypatybės ir biurokratinės politikos veiksniai.
The paper assesses theories explaining the states’ burden-sharing decisions in an alliance and uses them to evaluate the Lithuanian decision to establish a Provincial Reconstruction Team (PRT) in Afghanistan. In the literature, several influences on such decision-making are identified. These fall into two broad categories of systemic and domestic factors. From the former, threat perception, alliance dependence, systemic pressures of alliance politics are analysed; and from the latter three clusters of aspects such as: state autonomy, elite consensus, space of manoeuver of the executive; bureaucratic politics and organizational interests, and third, some additional elements of strategic culture/state identity. While most factors have some explanatory value, the analysis invites the conclusion that in case of the decision to lead a PRT, the two most important elements were alliance dependence from the first cluster and strategic culture and bureaucratic politics from the second.