Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

The article carries out an assessment of the “reunification of Crimea with Russia” from the point of view of contemporary international law and examines the arguments of Russian legal scholars who try to deny the annexation, i.e. the acquisition of territory by force. The assessment reveals recent changes in the interpretation of the principle of the self-determination of peoples in the Russian official position and legal doctrine, compared to the interpretation of this principle prevalent before the International Court of Justice adopted the Advisory Opinion on Accordance with International Law of the Unilateral Declaration of Independence in Respect of Kosovo. The analysis carried out in the article identifies the arguments and strategies that are employed in seeking to offer an interpretation of international legal norms that corresponds to the political interests of the Russian Federation. The examination reveals how new content is attached to international legal concepts in the works of Russian legal scholars who construct a position favourable to the Russian Federation, and in what way legal arguments are combined with statements and theoretical constructs that are irrelevant from the point of view of contemporary international law, thus deleting the boundaries between legal and non-legal reasoning and producing a pseudo-legal narrative that serves the political interests of Russia.

Straipsnyje pateikiamas „Krymo susivienijimo su Rusija“ vertinimas šiuolaikinės tarptautinės teisės požiūriu ir nagrinėjami argumentai, kuriuos pasitelkia aneksiją, t. y. prievartinį teritorijos prijungimą prie savosios teritorijos, neigiantys Rusijos teisės mokslininkai. Atskleidžiama, kaip pakito Rusijos oficiali pozicija ir teisės doktrina dėl tautų teisės į apsisprendimą turinio, palyginti su šio principo aiškinimu, dominavusiu prieš JT Tarptautiniam Teisingumo Teismui paskelbiant konsultacinę išvadą „Dėl Kosovo vienašalio nepriklausomybės paskelbimo atitikties tarptautinei teisei“. Taip pat nustatomos argumentavimo strategijos, kurios pasitelkiamos siekiant pateikti Rusijos Federacijos politiniams interesams palankų tarptautinės teisės normų aiškinimą. Atskleidžiama, kaip Rusijos Federacijai palankią poziciją kuriančių Rusijos teisės mokslininkų darbuose tarptautinės teisės sąvokoms suteikiamas naujas turinys, teisiniai argumentai derinami su šiuolaikinės tarptautinės teisės požiūriu irelevantiškais teiginiais ir teoriniais konstruktais, taip ištrinant ribas tarp teisinės ir neteisinės argumentacijos bei formuluojant Rusijos politiniams interesams naudingą pseudoteisinį naratyvą.