Civilių ir kariškių santykiai Lietuvoje turi rimtų defektų, kurie atsirado realizuojant vakarietiškus karinių pajėgų kontrolės modelius. Atgavus nepriklausomybę Lietuvos laukė sudėtingas ir sunkus uždavinys kuriant vakarietišką krašto apsaugos sistemą. Vienu metu reikėjo vykdyti dvi skirtingas politines programas: kurti funkcionuojančias karines pajėgas ir teisinę-institucinę struktūrą, kuri leistų užtikrinti demokratinę civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę. Tačiau civilinė kontrolė yra ne tik atitinkami teisiniai aktai, institucijos. Nemažiau svarbi yra ir intelektualinė refleksija, kurios metu turėtų būti keliami fundamentalūs klausimai: kas yra karas, kaip keičiasi karybos pobūdis, kaip tai veikia ir keičia Lietuvos sąjungininkų gynybos politiką, mūsų supratimą ir politinius karinės srities sprendimus. Tokio pobūdžio klausimų kėlimas karinių pajėgų viduje ir didesnėje (civilių) bendruomenėje yra būtina sąlyga turėti efektyvią ir lanksčią civilinę kariškių kontrolę. Žvelgiant iš šios perspektyvos būtų galima teigti, kad Lietuva sėkmingai pritaikė institucinę struktūrą, tačiau antrojo etapo – kokybiško turinio ir diskusijų karine tematika skatinimas stringa ir nėra plėtojamas. Tokia situacija susiklostė, nes perimti vakarietiški modeliai patys turi nemenkų defektų. Juose per daug yra koncentruojamasi į institucinę struktūrą (formą), skiriama mažiau dėmesio turiniui. Lietuva šiuos modelius perėmė su trūkumais. Todėl šiuo straipsniu siekiama atlikti Lietuvos atvejo analizę ir jos pagrindu pasiūlyti tam tikrą pagrindinių civilių ir kariškių santykių modelių reviziją.
Civil-military relations in Lithuania have serious deficiencies, which have appeared because of the emulation of a recommended Western model of civilian control. After regaining Independence, Lithuania had the difficult task of creating its armed forces and system of national defence following the Western model. At the same time we had to implement two political programs: to create functioning armed forces and a institutional-legal system of democratic civil-military control. However, this control is not only proper laws and functioning institutions. Equally, an important role must be given to intellectual reflection, which enables the posing of questions such as: what is war; how is the character of war changing; how does this affect Lithuanian defence policies and the perception of threats? Raising such questions inside the armed forces and in wider political and civil society is an essential condition for having effective and flexible civilian control over the military.
Šiame straipsnyje aptariama amerikietiškosios kariavimo tradicijos (ang. American Way of War) koncepcija, jos specifika ir pagrindiniai bruožai. Pirmoje teksto dalyje bandoma išsiaiškinti, kaip tam tikri požiūriai, idėjos suformavo specifinį amerikiečių požiūrį į karą, ir kokias tai turėjo bei iki šiol turi pasekmes praktinei JAV užsienio ir gynybos politikai. Antroje dalyje trumpai apžvelgiama šios tradicijos įtaką NATO transformacijos raidai. O trečiojoje bandoma pasiaiškinti, ar visa tai turi arba gali turėti kokį nors poveikį Lietuvos gynybos politikai bei karybai.
The main objective of this article is an analysis of the American way of war concept, its specifics and also its basic elements. The first part of the article concentrates on the discussion of how this conception originated and evolved due the course of time, how it effects present the USA defense and foreign policy and also how it has influenced it in the past. In the second part of the article the author attempts to analyze what possible impact to the process of NATO transformation this American way of war may have. Finally, in the last part of this article, the author attempts to find out the possible effects of the American way of war on Lithuania's defense policy.