Journal:Karo archyvas
Volume 39, Issue 1 (2024), pp. 7–47
Abstract
Straipsnyje aptariami 1658 m. įvykiai, susiję su Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos santykiais, kurie tų metų rudenį lėmė karo tarp šių valstybių atsinaujinimą. Šias valstybes vienijo 1656 m. Nemėžyje sudaryta sutartis, skirta bendrai kovoti su Švedija, tačiau visa kita jas skyrė. Pirmojoje teksto dalyje trumpai analizuojamos didėjančio jų interesų susipriešinimo priežastys, dėl kurių netgi buvo imtasi karinių veiksmų. Kitose dalyse aptariami Kauno (rugsėjo 9 d.) ir Verkių (spalio 21 d.) mūšiai, aprašomas šių mūšių fonas, t. y. lygiagrečiai vykstančios Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos diplomatų derybos, Rusijos planai smogti Abiejų Tautų Respublikai, situacijos Ukrainoje raida, Lietuvos kariuomenės sutelkimas aplink Vilnių ir auganti ginkluota tarpusavio santykių įtampa. Taip pat analizuojami caro Aleksejaus dvarui Maskvoje siųsti rusų kariuomenei vadovavusio kunigaikščio Jurijaus Dolgorukio (rus. Юрий Долгорукий) pranešimai, ypač susiję su Verkių mūšiu.