Taikos atstatymo operacijos, kaip viena iš taikos operacijų apskritai sudedamųjų dalių, pastaruoju metu tampa vis labiau analizuojamu reiškiniu politikos moksluose, o tokių operacijų tikslai ir uždaviniai vis dažniau atsiduria tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų darbotvarkėje ir veikloje. Šiandien taikos atstatymo operacijos tapo neatsiejama Jungtinių Tautų (JT) bei Europos Sąjungos (ES) vykdomų misijų dalimi. Šios tendencijos taip pat neaplenkia ir NATO, o didžiausia regioninė organizacija – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) – veikia išankstinio perspėjimo, konfliktų prevencijos, krizių valdymo, regionų atstatymo po konfliktų srityse.
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti taikos atstatymo operacijų koncepciją ir naudojamas priemones, mechanizmus taikos operacijose. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojama kaip terminas „taikos atstatymo operacijos“ naudojamas Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, ESBO ir NATO veikloje. Šios dalies tikslas yra parodyti šių tarptautinių organizacijų naudojamą terminologiją analizuojamai koncepcijai išreikšti ir koks yra šio termino turinys. Antrojoje darbo dalyje analizuojamos taikos atstatymo operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje didžiausią dėmesį skiriant taikos atstatymo mechanizmams, kuriuos naudojo NATO ir dar tebenaudoja JT, ESBO ir ES. Bosnijos ir Hercegovinos atvejis pasirinktas dėl aktualumo ES ir Europos saugumui bendrai ir dėl ypatingos šios šalies politinės sistemos, sukurtos Deitono taikos sutartimi.
Peace-building as one of the concepts of peace operations in general, recently is becoming more frequently analysed phenomena in political science and objectives and goals of peace-building more often becomes part of agenda and actions of international and nongovernmental organizations. Today peace-building became an integral part of missions conducted by United Nations (UN) and European Union (EU). These tendencies are evident in NATO too and the largest regional organization - Organization for Security and Co-operation in Europe (OSCE) - is active in early warning, conflict prevention, crisis management, post-conflict building. The purpose of the article is to analyse concept of peace-building and its measures, mechanisms used in peace operations. The first part of the article analyses how concept peace-building is analysed in UN, EU, OSCE and NATO by having an aim to show the language used by these organizations and what's the content of the terminology. The second part analyses peace-building operations in Bosnia and Herzegovina (BiH), primary focusing on peace-building mechanisms used by UN, NATO, OSCE and EU. An example of BiH was chosen because of the state's importance both to the European Union and security in Europe as a whole and of special design of political system of the state after Dayton Agreement.