This article presents the development of modern Lithuanian military diplomacy, the future priority trends, and examines the features of service organizations. It is demonstrated that organizing military diplomacy is a totality of political provisions, encompassing the preparedness of the Lithuanian officer corps, activity support and supply chain, and the position of a military diplomacy organization in a system of national diplomacy. According to the author, the scope of military diplomacy is determined by the provisions of political leadership of the national defence system on the implementation of Lithuania’s foreign policy in the defence sphere, as well as by the extent of representing departmental interests in similar systems in foreign countries. The article presents the specifics of military diplomacy and that of officers’ service within allied (NATO) or EU countries and the peculiarities of service in other states often displaying pugnacious interests to Lithuania. The author sets forth arguments concerning the priorities of military diplomatic representation in the mid-term, and concludes that the significance of military diplomacy, in light of recently developing trends of an international framework, will further expand whereas fully-fledged diplomacy will be incapacitated to function without qualified military advice.
Šiame straipsnyje pateikiama moderniosios Lietuvos karinės diplomatijos evoliucija, ateities prioritetinės kryptys, nagrinėjami tarnybos organizavimo ypatumai. Straipsnyje parodoma, kad karinės diplomatijos organizavimas yra politinių nuostatų, Lietuvos karininkijos pasirengimo, ūkinio aprūpinimo ir karinės diplomatijos vietos nacionalinėje diplomatijos sistemoje radimo visuma. Autorius teigia, kad karinės diplomatijos apimtis lemia krašto apsaugos sistemos politinės vadovybės nuostatos dėl Lietuvos užsienio politikos įgyvendinimo karinėje srityje ir žinybinių interesų užsienio valstybių analogiškose sistemose atstovavimo mastai. Straipsnyje pateikiama karinės diplomatijos, karininkų tarnybos specifika sąjungininkų (NATO) ar ES valstybėse ir tarnybos ypatumai kitose, dažnai priešiškų interesų Lietuvai turinčiose, valstybėse. Straipsnyje autorius pateikia argumentų dėl karinio diplomatinio atstovavimo prioritetų vidutiniu laikotarpiu. Autorius daro išvadą, kad karinės diplomatijos svarba, matant pastaruoju metu besirutuliojančias tarptautinės struktūros tendencijas, tik stiprės, o pilnavertė diplomatija negalės funkcionuoti be kvalifikuoto karinio patarimo.