Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

The present strategic disarray of the western democracies is both a by-product of the West’s failure to grasp the moral-cultural dimension of the end-game of the Cold War and a reflection of the crisis of civilizational morale that has beset western Europe in recent decades. Thus it is important to revisit the distinctive character of the Revolution of 1989/1991 in central and eastern Europe and the former Soviet Union. That dramatic transition in European politics was born from many factors, including the re-armament of the West under the leadership of U.S. President Ronald Reagan. But the political Revolution of 1989/1991 was also the result of a revolution of conscience in central and eastern Europe, in which the reclamation of national identity and culture eventually gave rise to “soft power” tools of resistance that the hard power typically deployed by communist regimes in the face of dissent could not match. Lithuania, which embodied the oft-ignored truth that a tenacious national culture can, over time, produce democratic political change, is thus in a position to remind the West that freedom is never free; that the dignity of the human person, human rights, and the rule of law must be affirmed culturally by a robust civil society if they are to be defended politically and militarily; and that moral relativism is an insecure foundation on which to build, sustain, or defend the institutions of democratic self-governance.

Dabartinė strateginė Vakarų demokratijų padėtis yra ir Vakarų nesėkmės suvokti moralinį-kultūrinį galutinės Šaltojo karo fazės aspektą rodiklis, ir civilizacijos dvasinės krizės, ištikusios Vakarų Europą paskutiniais dešimtmečiais, atspindys. Todėl svarbu apžvelgti savitą 1989–1991 m. revoliuciją Vidurio ir Rytų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje. Šį dramatišką Europos politikos pasikeitimą lėmė daug veiksnių, tarp jų ir JAV prezidento Ronaldo Reagano inicijuotas Vakarų persiginklavimas. Bet 1989–1991 m. politinė revoliucija taip pat buvo sąžinės revoliucijos Vidurio ir Rytų Europoje pasekmė, kur nacionalinės tapatybės ir kultūros atstatymas galiausiai lėmė pasipriešinimą švelniosios galios priemonėmis, kurioms griežtosios galios priemonės, paprastai komunistinių režimų naudojamos nuomonių skirtumams naikinti, negalėjo prilygti. Todėl Lietuva, kuri parodė dažnai ignoruojamą tiesą, kad lengvai nepasiduodanti tauta laikui bėgant gali sukelti politinius pokyčius, turi teisę priminti Vakarams, kad laisvė niekada nepasiekiama veltui; kad žmogiškasis orumas, žmogaus teisės ir teisės viršenybė turi būti stiprios pilietinės visuomenės įtvirtintos kultūros srityje, kad būtų galima jas ginti politiškai ir karine jėga; kad moralinis reliatyvizmas yra nepatikimas pagrindas demokratinėms savivaldos institucijoms.