Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) apibrėžiama kaip visuomenės vystymosi veiksnys. Apibūdinant ĮSA tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais, neapsiribota viena apibrėžtimi, bet pateikiama įvairiapusė samprata. Socialiai atsakingos įmonės savo veikla įgyvendina tiek nacionalinio, tiek globalaus darnaus vystymosi tikslus ir prisideda tiek prie bendruomenės, tiek prie visuomenės ugdymo. Darnios plėtros tikslų įgyvendinimas labai priklauso nuo ĮSA, kuri užtikrina ilgalaikį įvairių subjektų (darbuotojų, vartotojų, susijusių verslų, valdžios atstovų, bendruomenės, suinteresuotos visuomenės) pasitikėjimą ir vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Darbo rinkos dalyviai, vartotojai, kaip informacinės visuomenės dalis, informacinių ir ryšių technologijų žinias ir įgūdžius tiesiogiai tobulina tiek savo darbinėje veikloje, tiek įvairiuose vartojimo procesuose, todėl šiuo požiūriu ĮSA yra reikšmingas visuomenės ugdymo instrumentas. Ugdymo procesas apima praeities ir dabarties pasiekimus ir formuoja ateities lūkesčius.

Publikacijoje atkreiptas dėmesys į tai, kad vykstant ekonominių veiklų modernizacijai neapibrėžtumo sąlygomis, ne viską šiandieninėje visuomenėje galima numatyti ir suplanuoti iš anksto, todėl susiduriama su įvairiomis rizikomis. Rizikų neišvengiama ir aukštojo mokslo sektoriuje. Taigi straipsnis ir yra skirtas šiandieninio aukštojo mokslo sektoriaus rizikų analizei. Publikacijoje aptarta rizikos samprata, pristatytos 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo išgrynintos svarbiausios rizikos, su kuriomis pasaulis susidurs per artimiausius dešimt metų, parodyta rizikų įvairovė aukštajame moksle ir pateikti rizikų, su kuriomis susiduria įvairių šalių aukštosios mokyklos (JAV, Kanados ir kt.), pavyzdžiai, įvardytos Lietuvos aukštojo mokslo stiprybės ir grėsmės.

Straipsnyje aptariamos į studentą sutelktos studijos aukštojoje mokykloje ir principai, kuriais remiantis vyksta mokymas(is), apibūdinamas studento ir dėstytojo santykių pokytis, parodoma šių studijų nauda asmeniui ir visuomenei. XXI a. karjera suprantama kaip procesas, vykstantis dinamiškoje darbo rinkoje, todėl jos sėkmė priklauso nuo kiekvieno individo gebėjimo laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, juos prognozuoti, jiems pasirengti ir priimti tinkamus sprendimus. Pabrėžiama, kad karjera – tai visą gyvenimą trunkanti asmens darbo ir mokymosi patirčių seka, kuriai nemažą įtaką daro studijų, sutelktų į studentą, metu įgytos žinios, gebėjimai, įgūdžiai ir kompetencijos. Karjeros kūrimas suprantamas kaip jos planavimas ir projektavimas. Straipsnyje pateikti karjeros kūrimo pavyzdžiai iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų praktikos.

The problem of national security is relevant to all countries of the world as it is an important condition for the country’s economic growth. This is confirmed by the World Economic Forum (WEF) distinguished risks of economic development, their interactions, threats and dangers on the global level. The aim of the article is to characterize the internal factors of Lithuanian national security which are related to the possibilities of economic threats and dangers. The method of basic indicator comparison is used; where as the first year (e.g., year 2007) of the analyzed period is selected as the base year. Both absolute and relative quantities of analyzed indices are compared.

Straipsnyje analizuojama viena iš svarbiausių darnaus visuomenės vystymosi sąlygų – aukštojo mokslo plėtra. Pagrindinis dėmesys sutelktas į aukštojo mokslo vaidmenį, studijas orientuojant į studentą, siekiant darnaus vystymosi tikslų. Struktūrinės darnaus vystymosi dimensijos –ekonominė, socialinė-kultūrinė ir ekologinė – gali būti realizuojamos, sprendžiant švietimo ir išsimokslinimo klausimus, kurių vienas iš šiuolaikinių aspektų yra studijų orientavimas į studentą. Apibūdinti studijų orientavimo į studentą modelio pagrindiniai subjektai ir svarbiausi modelio elementai. Suformuluota studijų, orientuotų į studentą, nauda visuomenei.

Straipsnyje analizuojamos ugdymo problemos aukštojoje mokykloje. Pagrindinis dėmesys sutelktas į ugdymo derinimą šiuolaikinėje aukštojoje mokykloje, t. y. į ugdymo paradigmą ir jos poveikį specialistų kompetencijų ugdymui žinių visuomenės sąlygomis ir jų įtaką pasauliniam inovacijų indeksui. Mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizės pagrindu parodoma, jog Lietuvos žinių visuomenę apibūdinantis pasaulinis inovacijų indeksas atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių ir pasaulio valstybių, nes mokslo tyrėjų veiklos rezultatai ir žinių darbuotojų skaičius bei jų produktyvumas Lietuvoje yra menki, nors žmogiškųjų išteklių pozicija yra stipri, tačiau šį rodiklį lemia tik didelis bendras studentų aukštosiose mokyklose skaičius. Tai neigiamai veikia šalies konkurencingumą pasaulio šalių rinkose.