Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje aptariama Rusijos europinė politika po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių ir dvigubos plėtros - NATO ir Europos Sąjungos - kontekste. Nors Vladimir Putin valdymo metais įvyko tam tikri reikšmingi pokyčiai Rusijos užsienio politikoje, ji ir toliau pasižymi nenuoseklumu ir neapibrėžtumu. Prieštaravimai kyla pačioje Rusijos euroatlantinės bendruomenės vizijoje Jungtinių Amerikos Valstijų kaip supervalstybės ir Europos kaip augančios galios atžvilgiu. Be to, tikėtina, kad Putin politikos strategija yra aiški: siekti kuo glaudesnio ryšio su euroatlantine bendruomene. Europos Sąjunga yra vienas šios vienijimosi strategijos elementas. Straipsnyje analizuojama Rusijos dialogas su Europos Sąjunga, įskaitant ir jų bendradarbiavimą saugumo srityje, nurodomos esamos kliūtys bei pateikiamos tolesnės Rusijos vienijimosi su euroatlantine bendruomene perspektyvos.

The article discusses Russia’s European policy in the wake of September II, 2001 and in the context of dual enlargement of NATO and the EU. Although under Putin some significant changes occurred in Russia’s foreign policy, it is not free of inconsistency and ambiguity. There are tensions in Russia’s vision of the Euro-Atlantic community between a focus on the United States as a super-power and Europe as a growing power. Despite this, Putin’s policy course seems to be set: to seek the closest possible alignment with the Euro- Atlantic community without merging into it. The EU is one stand in Putin’s strategy of alignment. This article provides analysis of Russia’s current dialogue with the EU, including the security area, outlines the impediments to their engagement and looks at the prospects for Russia’s further alignment with the Euro-Atlantic community.