Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

This study advocates for the central quality of the language tests and their validity and aims to investigate the content validity of the use of the English part of the achievement tests administered to the first- and second-year students of General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania. The tests were given in the form of the final examination of the English language course in order to find out if the papers’ content corresponded to the descriptors of the European language levels specified in the Common European Framework of Reference for Languages and the Europass on which the course syllabus was based. Seeking to examine the content validity, the study analyses the papers in terms of the task types and linguistic – grammatical and lexical – knowledge tested. The analyses of the papers revealed that although both open and semi-open tasks and closed tasks were present in the papers and specifications, the former were dominating for being more effective. Some of the papers lacked certain grammatical and lexical aspects to be tested which were mentioned in the specifications, such as pronouns, relative clauses, conditional clauses, modals, derivatives and collocations. The syntactic competence was tested in all the papers. As a result, the content validity of these papers can be partially supported, though in a general view, it can be inferred that the papers had the content validity, i.e. they measured what is supposed to be measured. Therefore, these findings suggest that the content of the achievement tests might be revised and may contribute to further research of validity in language testing.

Straipsnyje yra pateiktas tyrimo objektas – bendradarbiavimo metodo taikymas per anglų kalbos paskaitą. Tyrimo tikslas buvo atskleisti bendradarbiavimo metodo taikymo efektyvumą LKA anglų kalbos paskaitose dirbant su II kurso kariūnais 2017–2018 m.. Tyrimo rezultatai parodė, kad 46 iš 48 kariūnų sėkmingai pasiekė II lygį pagal pasiekimų testą. Prieš taikant bendradarbiavimo metodą, vienoje iš eksperimentinių grupių, 6 nebuvo išlaikę pasiekimų testo. Tad juos integravo į dvi mišrias grupes kartu su tais, kurie prieš tai gerai (vidutiniškai) pasiekdavo 80 proc. pasiekimo testo. Iš viso buvo 5 anglų kalbos grupės, kuriose mokėsi 48 kariūnai. Kitose trijose grupėse mokėsi kariūnai, kurių pasiekimo testo rezultatai buvo per 80 proc. Bendradarbiavimo metodo taikymas buvo integruotas į 2 grupių anglų kalbos mokymo procesą ir dalyko metodų taikymą. Šio tyrimo tikslas buvo sudaryti sąlygas tiems kariūnams, kurie turėjo problemų laikydami pasiekimo testą ir nepasiekė antrojo kalbos mokėjimo lygio. Hipotezė buvo, kad integruojant bendradarbiavimo metodą, kariūnai pasieks 80 proc. laikydami pasiekimo testą. Tad organizuojant tyrimą buvo svarbu tyrimo metodologiją parengti remiantis laisvojo ugdymo paradigma, kuri būtų pagrįsta konstruktyvizmo teorija. Konstruktyvizmas, kaip mokymo ir žinojimo teorija, yra orientuotas į besimokančiojo aktyvumo ugdymą, kurio ugdymo(si) paradigma turi būti multifunkcinė, apimanti daugybę aspektų. Užsienio kalbų mokymas pagal šią paradigmą turi būti ta erdvė, kuri paskatintų minėtų kompetencijų įgijimą ir tobulinimą. Tad tyrimas buvo organizuotas taip, kad taikomi mokymosi bendradarbiaujant metodai būtų suformuluoti kaip klausimai, pateikiant atsakymus į juos raštu ir žodžiu, skaitant ir taikant įvairias skaitymo technikas, ugdant viešą kalbėjimą, plėtojant diskutavimo ir argumentavimo gebėjimus, kurie yra vienodai svarbūs rašymui ir kalbėjimui, inicijuojant kūrybiškumą bei kritinį mąstymą, sprendžiant bendravimo niuansus, formuojant įgūdžius kaupti, atsirinkti ir sisteminti informaciją. Organizuojant tyrimą taip pat buvo akcentuojama projektų metodo svarba, kuri buvo reikšminga kaip universalus metodas, ugdantis atsakomybę už savo individualaus darbo rezultatus ir pagyvinantis mokymosi procesą.