Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje analizuojama karių savanorių kaip jungiamosios Lietuvos kariuomenės ir visuomenės grandies požiūris į tarnybą ir motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Straipsnyje yra nagrinėjamas karių pasiryžimas ginti Tėvynę ir motyvai tarnauti Lietuvos kariuomenėje, pristatomas kuopų situacijos vertinimas ir pasitenkinimas tarnyba. Aptariami išankstiniai karių savanorių lūkesčiai, motyvai pasilikti tarnyboje ir pateikiami pasiūlymai naujiems kariams pritraukti. Pabaigoje konstatuojama, kad Lietuvos kariai savanoriai yra svarbi jungiamoji Lietuvos kariuomenės ir visuomenės grandis galinti labai prisidėti prie kario profesijos įvaizdžio formavimo visuomenėje. Šalia tarnybos teikiamos socialinio statuso reikšmės ir finansinių poreikių patenkinimo, kariams savanoriams išskirtinai būdingi stiprūs patriotiški jausmai, nulemiantys jų motyvaciją tarnauti ir ginti Tėvynę. Straipsnyje remiamasi kompleksinio sociologinio tyrimo „Motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose“ duomenimis, kurį 2014 m. balandžio lapkričio mėn. atliko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto Strateginių tyrimų centro mokslininkai.

The article presents an analysis of volunteer soldiers as a link between the Lithuanian military and society, their attitudes towards military service and their motivation to serve in the Lithuanian army. The authors looked at soldiers’ dedication to defend their Homeland and motives for serving in the Lithuanian army, presenting an assessment of the situation in the ranks and their overall satisfaction with military service. Volunteer soldiers’ expectations are also discussed, as well as their motives to remain in service, plus there are also recommendations for attracting new soldier recruits. The article concludes with the statement that Lithuanian volunteer soldiers are an important unifying link between the Lithuanian army and society, and can significantly contribute to the formation of the image of the soldier’s profession in society. Besides the social status that comes with military service and the satisfaction of financial needs, volunteer soldiers are exclusively characterised by strong patriotic feelings which determine their motivation to serve and defend their Homeland. The article’s findings rest on data from the complex sociological research study “Motivation to serve in the Ministry of Defence Volunteer Forces of the Lithuanian Military” which was conducted in April–November, 2014 by the Strategic Research Centre at the Institute of Military Science of the General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania.

The purpose of this article is to discuss and analyze the efforts being made to reduce corruption in Lithuania in the framework of a social constructionism tradition. Under examination are the European Union’s anti-corruption interests, the emergence of corruption in Lithuania, corruption objectivisation elements and anti-corruption practices in Lithuania. It is claimed that Lithuania’s efforts to reduce corruption can be likened to an anti-corruption industry. The article’s findings state that expressions of this anti-corruption industry serve to increase the visibility of corruption in Lithuanian society; international corruption research in Lithuania is afforded undeserved prominence, and the “reality” it purports to describe as well as the resulting anti-corruption initiatives are created ignoring national particularities; assessment of the effectiveness of anti-corruption initiatives requires more time; the negative information concerning efforts to reduce corruption strongly overwhelms the positive information released. All these listed factors determine that any progress in the field of corruption reduction in Lithuania often goes by unnoticed.

Straipsnio tikslas – aptarti ir išanalizuoti pastangas mažinti korupciją Lietuvoje socialinio konstrukcionizmo tradicijos rėmuose. Straipsnyje nagrinėjami Europos Sąjungos antikorupciniai interesai, aptariamas korupcijos problemos iškilimas Lietuvoje, korupcijos objektyvacijos elementai ir antikorupcinės praktikos Lietuvoje. Teigiama, kad Lietuvos pastangos mažinti korupciją jau įgavo antikorupcinės „pramonės“ pavidalą. Straipsnio pabaigoje konstatuojama, kad antikorupcinės pramonės apraiškos padidina korupcijos matomumą Lietuvos visuomenėje; tarptautiniai korupcijos tyrimai Lietuvoje yra nepelnytai sureikšminami ir jų pagrindu apibūdinama „tikrovė“ ir kuriamos antikorupcinės iniciatyvos neatsižvelgiant į nacionalinius ypatumus; antikorupcinių iniciatyvų veiksmingumo įvertinimas reikalauja daugiau laiko; negatyvi informacija apie pastangas mažinti korupciją stipriai užgožia pozityvią. Visi paminėti veiksniai sąlygoja tai, kad pažanga korupcijos mažinimo srityje dažnai lieka nepastebėta Lietuvoje.