Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Jau daugiau nei dešimtmetį Baltarusijoje įsitvirtinęs autoritarizmas vis dar sunkiai paaiškinamas fenomenas. Straipsnyje analizuojamas vienas iš kovos dėl valdžios instrumentų – politinio elito – valdančio ir opozicinio – retorika, kuria siekiama mobilizuoti visuomenę politinėje kovoje. Valdžios ir opozicijos retorika analizuojama trimis aspektais: kaip konkuruojantys elitai kalba apie šlovingą praeitį, degradavusią dabartį ir utopinę ateitį. Pagrindinė tokios retorikos dimensija – aiškiai identifikuoti tautos nuosmukio šaltinį, todėl per kolektyvinį veiksmą tauta įveiks nuosmukio priežastis ir atgaus pirminę harmoningą esmę. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad pasitelkus šią trinarę retorikos struktūrą, Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai pavyks trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu užsitikrinti išlikimą valdžioje. Tačiau išvada gali pasirodyti šokiruojanti: dabartinei Baltarusijos valdžiai pavyko įtikinti visuomenę, kad tikrasis šalies klestėjimas buvo realizuotas Sovietų Sąjungoje, o šiuo metu nors ir dėl trumpo, tačiau pragaištingo opozicijos valdymo, taip pat dėl dabartinės opozicijos veiklos šalis patiria kai kuriuos sunkumus, tačiau utopinė ateitis jau yra realizuota. Opozicija, kol ta dabarties utopija bus grindžiama minimaliu ekonominiu išgyvenimu ir visuomenės tikėjimu, kad visi tikslai jau pasiekti, neturi galimybės mobilizuoti kritinės masės savo idėjoms paremti ir patekti į valdžią.

For more than ten years Belarus has be under authoritarian rule and it has been difficult to explain this phenomenon. The rhetoric of the Belarusian elites - governing and oppositional - is analyzed as the main tool of the struggle to mobilize society for collective action in the political fight. The rhetoric of the ruling elite, and also the opposition, is analyzed in three dimensions: how competing elites are talking about the glorious past; the degraded present; and the utopian future. Through collective action, the nation will reverse the conditions that have caused its present degradation and recover its original harmonious essence. The main aim of this study is to demonstrate that in short - and perhaps even in the medium-run - the Belarusian president Alexander Lukahenko will remain in power due to the successful employment of the trinomial rhetorical structure. The conclusions can be shocking meaning that the ruling elite has been able to persuade society that the glorious past has been realized in the times of Soviet Union and at the moment Belarus is living in the conditions of utopian future, i.e. future is a reality, nonetheless the short period of the opposition ruin rule in the nineties and negative actions of opposition in nowadays. While the utopian reality is based at least on the ideas of economical survival and believes that all the aims of society have been reached already, the opposition has no chance to mobilize a critical part of society to ensure the support to its own ideas and to get in to power.