Nuo pat Aleksandro Lukašenkos prezidentavimo pradžios buvo matomas neigiamas baltarusių valdžios požiūris į baltarusių kalbą. Tačiau 2014 metais, regione vykstant neramumams, oficialūs naratyvai Baltarusijos valstybingumo atžvilgiu pasikeitė, iškilo vadinamoji minkštoji baltarusizacija. Dalis skirtingo rango valstybės pareigūnų perėmė naują diskursą, kuris yra palankus baltarusių kalbai, prieš tai laikytai opozicijos skiriamuoju bruožu. Be to, naująjį diskursą lydi praktiniai pokyčiai valdžios ir pilietinės visuomenės veikime tapatybės konstravimo atžvilgiu. Šis straipsnis pateikia naujai formuojamos socialinės reprezentacijos, kuri keičia baltarusių kalbos vaidmenį ir baltarusiškumo suvokimą, kritinės diskurso analizės rezultatus.
Since the beginning of Alexander Lukashenko’s presidency, the Belarusian authorities’ attitude towards the Belarusian language was seen as rather negative. However, amid turbulent events in the region, the official narratives on Belarusian statehood changed in 2014 with the rise of the so-called soft-Belarusization phenomenon. A new political discourse – positive towards formerly distinct opposition symbols, particularly the Belarusian language, was adopted by a number of different-rank government officials. Furthermore, it has been accompanied by a number of practical changes in government and civil society operations within an identity-building domain. This paper presents the results of a critical discourse analysis of the newly formed social representation reshaping the role of the Belarusian language, and the overall cognition of Belarusianness.