Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

This article presents an interpretation of the US capacity to force North Korea to abandon the development of nuclear weapons, based on the analysis of the conventional balance between the U.S. and North Korea. It is also an attempt to evaluate the impact of the US military transformation on defence policy decisions of the potential opponents of the US. The first (theoretical) part of the article presents the assumptions of theoretical interpretation as well as the fundamentals of evaluating the conventional balance between the US and North Korea. The second part of the article highlights the key moments of the US and the international community’s so far unsuccessful attempts to force North Korea to give up its nuclear weapons and explains the reasons for such unsuccessful policy. The third part of this paper analyzes the conventional balance between the US and North Korea, taking into account the conventional forces of those countries, their longrange conventional strike programmes as well as the missile defence programmes – this analysis presupposes the failure of the US to prevent North Korea from nuclear weapon development.

Šiame straipsnyje pateikiama JAV galimybių priversti Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinio ginklo kūrimo interpretacija, besiremianti JAV ir Šiaurės Korėjos konvencinio balanso analize. Kartu tai yra bandymas parodyti, kokį poveikį JAV karinė transformacija turi potencialių JAV oponenčių gynybos politikos sprendimams. Pirmoje (teorinėje) straipsnio dalyje pateikiamos teorinės interpretacijos prielaidos, taip pat JAV ir Šiaurės Korėjos konvencinio balanso vertinimo pagrindai. Antroje straipsnio dalyje išryškinami ligšiolinių nesėkmingų JAV ir tarptautinės bendruomenės bandymų priversti Šiaurės Korėją atsisakyti kurti branduolinį ginklą pagrindiniai momentai ir paaiškinamos nesėkmingos politikos priežastys. Trečioje dalyje analizuojamas JAV ir Šiaurės Korėjos konvencinis balansas, vertinant šių šalių konvencines pajėgas, ilgo nuotolio konvencinių smūgių programas, priešraketinės gynybos programas – įvertinus šį balansą konstatuojama, kad JAV siekis priversti Šiaurės Korėją atsisakyti kurti branduolinį ginklą pasmerktas nesėkmei.

This article presents a theoretical approach of analysis and estimate of the influence of military change on international relations, as well as the interpretations of the impact of military change on international systems during various historical periods. The first part of the paper defines the term of the fundamental military change and the cycle of the fundamental military change in the international system; it also presents some insights of the offense-defence balance theory with the estimate of the impact of military change on international relations. The second part of the article describes various cases of the influence of fundamental military changes on the international system until the invention of the nuclear weapon (the revolutions of artillery, firearms and naval warfare from the 15th until the 17th c.). The chapter on the nuclear era provides an analysis about the role of military changes during and after the Cold War, i.e., in the contemporary international system. This article explains that until the invention of the nuclear weapon, fundamental military changes could determine the survival of a state and could provide it with exceptional opportunities to establish its power over other states. Meanwhile, during the nuclear era the impact of military transformations became much more subtle. It is claimed that during the Cold War military changes played the role of balancing the bipolar international system, whereas, after the Cold War the influence of such changes became destabilizing.

Straipsnyje pateikiama karinio pokyčio įtakos tarptautiniams santykiams analizės ir vertinimo teorinė prieiga bei karinio pokyčio įtakos skirtingų istorijos laikotarpių tarptautinėms sistemoms interpretacijos. Pirmoje straipsnio dalyje apibrėžiama esminio karinio pokyčio sąvoka, esminio karinio pokyčio ciklas tarptautinėje sistemoje ir pateikiamos puolimo ir gynybos balanso teorijos įžvalgos, vertinančios karinio pokyčio įtaką tarptautiniams santykiams. Antroje straipsnio dalyje analizuojami esminių karinių pokyčių poveikio tarptautinei sistemai atvejai laikotarpiu iki branduolinio ginklo išradimo (XV–XVII a. vykusios artilerijos, šaunamųjų ginklų ir karo laivybos revoliucijos). Branduolinio ginklo eroje analizuojamas karinių pokyčių vaidmuo šaltojo karo metu ir jam pasibaigus, t.y. šiuolaikinėje tarptautinėje sistemoje. Straipsnyje teigiama, kad esminiai kariniai pokyčiai laikotarpiu iki branduolinio ginklo atsiradimo lemdavo valstybės išlikimą arba suteikdavo išskirtinių galimybių įtvirtinti savo galią kitų valstybių atžvilgiu, o branduolinio ginklo eroje karinių pokyčių poveikis tapo gerokai subtilesnis. Tvirtinama, kad tokie pokyčiai šaltojo karo metu atlikdavo bipoliarinės tarptautinės sistemos subalansavimo vaidmenį, o po šaltojo karo karinių pokyčių įtaka yra destabilizuojanti.