The aim of the work was to examine the therapeutic impact of Gestalt individual psychotherapy to the disabled people after spinal cord injury, using experimental structured dance movement and/or life educational program in the community rehabilitation settings. The results. The effectiveness of Gestalt individual psychotherapy and rehabilitation in the local community was essentially described using some major qualitative indices: quality of the involvement into community moment, which is mostly reflected by a person’s subjective perception of how the community accepts him/her; the effectiveness of their involvement into the local community, which depends on the duration and quality of the transitional period from rehabilitation in the hospital to the one at home: people who engaged in community activities (for example, wheelchair dancing) faster and more tended to notice the effectiveness of rehabilitation. Conclusion. It is necessary to apply Gestalt individual psychotherapy in the community rehabilitation for the disabled as the psychotherapeutic model is empowering both - a person and communities to help the disabled move from the expectation of being ‘care cases’ to enabling their ability to fulfil personal and social changes accordingly. Specifying the aims of the work, the main results obtained, and the conclusions are drawn.
Straipsnyje pateikta tyrimo metodologija, grįsta mokslinių tyrimų rezultatais, kad „šokis gali paveikti estetiškai ne tik jį atliekančius, bet ir stebinčius (auditoriją)“ (Vukadinović, 2010; Vukadinović & Marković, 2011).
Tyrimo problema – nors atliekant tyrimus gaunama vis daugiau įrodymų, kad šokis ir šokio judesiai skatina smegenų veiklą ir didina jų neuroplastiškumą, taip pat kad šokant patiriamas estetinis judesių ir šokio išgyvenimas per propriocepcinius jutimus, jaučiamus kūne, raumenyse, sausgyslėse, sąnariuose, t. y. kinestetinėje, vestibuliarinėje sistemoje (Vukadinović & Marković, 2011), neaišku, ar galima taikyti ne tik šokį, bet ir jo stebėjimą karinio personalo reabilitacijai. Mokslinio tyrimo klausimas: koks būna karinio personalo, išgyvenusio stresinius, trauminius įvykius, estetinis ir emocinis patyrimas, kai jis atlieka ar stebi argentinietiškąjį tango ir flamenko siekiant edukacinių ir (ar) reabilitacijos tikslų ? Iki šiol nebuvo žinoma, kad tokia metodologija būtų taikyta karinio personalo po stresinių, trauminių įvykių edukacijai ar reabilitacijai paspartinti. Tyrimo objektas – karinis personalas, patyręs trauminius įvykius, kuriam diagnozuotas arba nediagnozuotas potrauminio streso sindromas. Aprašyti tyrimo metodai ir tyrimo instrumenta skirti nustatyti, kokį poveikį argentinietiškasis tango ir flamenko turi tyrimo dalyvių pasitenkinimui savo fizine, psichoemocine ir socialine savijauta ir kokios sąsajos su jų estetiniu ir emociniu patyrimu atsiranda šiuos šokius atlikus ar stebėjus.
Susidūrus su trauminiais patyrimais, vietoj natūralaus pokyčių išgyvenimo ir adaptacijos iššūkiams, karinio personalo gyvenimas kartais tampa padalintas ir fragmentiškas. Straipsnio tikslas – tirti, kaip ir kokią edukacinę ir psichoterapinę pagalbą galima teikti kariniam personalui, kad būtų įveikta trauminė patirtis. Remiantis neuromokslų tyrimais, geštalto intervencija yra grindžiama neuroplastiškumo teorija (Fuchs, 2002; Cozolino, 2006; 2016; 2017; Taylor, 2014; Solomon, & Siegel, 2017). Taikant geštalto holistinį terapinį požiūrį, ypač patyrimo / kontakto ciklo dalį, vadinamą „kūrybine tuštuma“, buvo išanalizuoti karinio personalo militaristinio gyvenimo patyrimai, ieškant „kūrybinės tuštumos“ pasireiškimo. Išvada: „kūrybinė tuštuma“, kaip geštalto patyrimo / kontakto ciklo dalis, sujungianti „nieko nedarymą“ su „veikla“, gali būti taikoma kaip efektyvi edukacinė, psichoterapinė priemonė karinio personalo trauminės patirties įveikoje.
The article aims at revealing the possibilities of application of dance and movement therapeutic experiments in consultations of soldiers and sailors couples and families. The article discusses the essential principles of Gestalt therapy in applying dance and movement therapy for couples and families, who start creating their couple life or are willing to change, to improve their current presence in the couple or in the family. In order to get answers to the issues of the research, i.e., “What happens, when we are dancing in couple? Moreover, what happens in the marriage, the couple life?“, we have analyzed the metaphor of “the dance of the couple, family life“ through the experiences of the contact cycle. We have provided the results of the theoretical – practical research of changes in couples and families as several pre-defined categories: 1) dual reversibility: exchange of the same behavior; 2) interaction synchronization; 3) other possible models of the couple and family life dance.