Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

This article undertakes the issue of development assistance, which is one of the factors shaping human security. It is a human right, which refers to the security of people and communities, as opposed to the security of states. Also, human security recognises several dimensions related to feeling safe, such as freedom from fear, freedom from want and freedom from indignity. This people-centred approach to security has implications on how we carry out and understand development cooperation. The aim of the article is to analyse the effectiveness of development policy and development cooperation conducted by Sweden in 2000-2018 in the light of the principles of the English School of International Relations. The English School of IR is referred to as liberal realism. It maintains that there is a “society of states” at the international level, despite the condition of anarchy. The English School stands for the conviction that ideas, rather than simply material capabilities, shape the conduct of international politics, and therefore they deserve analysis and critique. The article discusses the assumptions of development assistance in the light of the English School’s guidelines. The organisation and management of development assistance in Sweden were characterised in the article. The last part examines the effectiveness of the development assistance provided by analysing selective cases and the Human Development Index (HDI). The focus of the article should be drawn to the fact that a human being is placed in the very centre of the Swedish projects. The donors’ attention focuses exactly on people. Similarly, in the case of the concept of human security and sustainable development, Sweden’s aid policy serves as an example of actions, which are a model for other states and may be used for reference purposes by them.

Šiame straipsnyje nagrinėjama parama vystymuisi, kuri yra vienas veiksnių, formuojančių žmogaus saugumą. Tai – žmogaus teisė, akcentuojanti asmens ir bendruomenių, o ne valstybių saugumą. Be to, žmogaus saugumas apima kelis su saugumo pojūčiu susijusius veiksnius, tokius kaip poreikį nejausti baimės, nepatirti nepriteklių ir pažeminimų. Šis į žmones orientuotas požiūris į saugumą turi įtakos tam, kaip mes suprantame ir vykdome vystomąjį bendradarbiavimą. Straipsnio tikslas – išanalizuoti 2000–2018 m. Švedijos vystymosi politikos ir vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumą, atsižvelgiant į tarptautinių santykių anglų mokyklos principus. Anglų mokykla, kuri dar yra vadinama liberaliuoju realizmu, teigia, kad nepaisant anarchijos sąlygų, tarptautiniu lygiu egzistuoja „valstybių visuomenė“. Anglų mokykla reiškia įsitikinimą, kad tarptautinės politikos veikėjų elgesį formuoja idėjos, o ne tiesiog materialiniai pajėgumai, todėl jas verta analizuoti ir kritikuoti. Straipsnyje aptariamos vystymosi paramos prielaidos, atsižvelgiant į anglų mokyklos gaires, Švedijos vystymosi paramos organizavimas ir valdymas. Paskutinėje dalyje nagrinėjamas teikiamos vystymosi paramos veiksmingumas, analizuojant pasirinktus atvejus ir žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI, angl. HDI). Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad visi Švedijos projektai yra orientuoti į žmogų, todėl ir pagalbos teikėjų dėmesys sutelkiamas būtent į jį. Kaip ir žmogaus saugumo ir tvaraus vystymosi koncepcija, Švedijos pagalbos politika yra sektinas pavyzdys kitoms valstybėms.