Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Studijoje siekiama įvertinti galimo bevizio režimo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos poveikį Lietuvos vidaus, užsienio reikalų, muitinės bei pasienio kontrolės sistemoms. Tyrime bus siekiama išanalizuoti tokio režimo poveikį legalios ir nelegalios migracijos mastams, nusikalstamumo lygiui, valstybės sienos apsaugos sistemai, policijos veiklos organizavimui, Lietuvos nelegalios migracijos valdymo sistemai, finansinę naštą Lietuvos prieglobsčio sistemai bei apskaičiuoti bendras ir būsimas finansines sąnaudas. Analizėje naudojami empiriniai duomenys susideda iš interviu su vidaus ir užsienio reikalų ministerijų bei su jomis susijusių institucijų (Policijos departamento prie VRM, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos) pareigūnais, statistinių duomenų bei anksčiau atliktų tyrimų apie bevizį režimą. Studiją sudaro šios penkios dalys: politinio konteksto beviziam režimui įvesti įvertinimas, jo poveikio aukščiau minėtoms valstybės institucijoms analizė, bendros finansinės naštos dėl galimo bevizio režimo apskaičiavimas, išvados bei rekomendacijos. Tyrimo tikslas ir uždaviniai apima specifinius veiksnius bei jų poveikį, tačiau neatmetama, kad kompleksiškoje socialinėje realybėje gali pasireikšti ir kitų veiksnių, neįtrauktų į studiją, poveikis, kuris čia nėra aptariamas dėl tyrimo apimties ribotumo. Studijos išvados ir pasiūlymai iš dalies orientuojami į ateities perspektyvas, o tai metodologiškai apsunkina tikslius sąnaudų vertinimus. Be to, tyrime nėra apskaičiuojama galima bevizio režimo nauda. Išvadose buvo nustatyti neigiamos įtakos aspektai dėl ES – Rusijos bevizio režimo įvedimo: jis panaikintų specialiosios Kaliningrado tranzito schemos poreikį ir šios schemos finansavimą, tikėtina, didėtų bendras nusikalstamumas, suaktyvėtų organizuoto nusikalstamumo grupuočių veikla bei plėstųsi terorizmo ir prekybos žmonėmis grėsmės. Sąnaudos, susiję su nuostoliais dėl sumažėjusio ES finansavimo, negautos lėšos bei išaugę institucijų stiprinimo poreikiai sudarytų 16–17 milijonų litų metinių išlaidų, neskaičiuojant papildomų sąnaudų ir ateities projektų, kurių suma gali siekti nuo 40 iki 85 milijonų litų.

The main aim of this study is to evaluate the impact of a potential visa waiver between the EU and the Russian Federation for the Lithuanian systems of internal, foreign affairs, customs and border control. The analysis will focus upon effects of the aforementioned visa free regime for the scope of legal and illegal migration, crime rates, the system of state border control, the organisation of police activities, the system of control of illegal migration, a financial burden for the system of asylum and general and future costs. Empirical data consists of interviews obtained at ministries of foreign affairs and the interior and the related institutions such as the Police Department, the Migration Department and the State Border Guard Service under the Ministry of the Interior, the Customs Department under the Ministry of Finance, from other officials and statistical data, official statements, and earlier studies. The study consists of five main parts: the political context for the potential visa waiver, its impact for the above-mentioned state institutions, the calculation of potential financial costs, and conclusions and recommendations. The two latter parts are to large extent future-oriented and these methodologically challenge an exact assessment of total costs of possible visa waiver. Besides, the analysis deliberately does not delve into possible benefits of EU-Russia visa freedom. The analysis unveils the negative impact of the possible visa free regime: a visa waiver would abolish the special Kaliningrad transition programme and its financing, increase general crime rates, activity of organised crime groups and potential for terrorism and human trafficking. Financial costs consisting of reduced EU financing, lost income and increased needs to strengthen public institutions would call for 16-17 million Litas in annual expenditures without additional costs and future projects worth, most likely, 40-85 million Litas.

A theory-ridden case study analysis and institutionalisation of regional cooperation, empirically evaluates the existing mechanisms for regional cooperation by specifying functions and limits of the action of the European Commission's Directorate General for Regional Policy, the Committee of Regions the European Free Trade Association, and the European Economic Area. Later on, the investigation looks for opportunities for the development of regional cooperation between the EU and EF^A Member States. In essence, modus operandi of the Directorate general for Regional Policy, the Committee of Regions, on the one hand, and the European Free Trade Association and the European Economic Area, on the other, are quite incompatible. The former entities are preoccupied with cohesion and regional cooperation mostly among the countries and sub-national units of the European Union, whereas the latter two are primarily driven by the participation in the common internal market. Nevertheless, these crossing each other functional trajectories can make their ends meet only given the existent political willpower to develop cooperation since the existing institutional frameworks provide certain tangents for enhanced cooperation.

Straipsnyje vertinamos tarpusavio bendradarbiavimo galimybės tarp Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato, Regionų komiteto, Europos laisvosios prekybos asociacijos ir Europos ekonominės erdvės valstybių. Studijoje aptarti regioninio bendradarbiavimo mechanizmai, sritys bei būdai, kaip padidinti tarpusavio bendradarbiavimo potencialą. Ši empirinė atvejo studija analizuoja ES regioninio bendradarbiavimo institucionalizavimą ir jo galimą plėtrą. Studija rodo, jog Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktoratas ir Regionų komitetas bei Europos laisvosios prekybos asociacijos ir Europos ekonominės erdvės modus operandi tarpusavyje mažai tesusiję. Pirmos dvi institucijos rūpinasi sanglauda ir regioninių bendradarbiavimu tarp ES šalių ir jas sudarančių regionų, o dviejų pastarųjų tikslai yra dalyvavimas bendroje su ES vidaus rinkoje. Tačiau nors iš pirmo žvilgsnio šios struktūrinės ir funkcinės trajektorijos prasilenkia, minėtos organizacijos turi galimybes praplėsti tarpusavio bendradarbiavimą.