Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje pristatomas Rusijos mokslininkų požiūris į geopolitikos transformaciją informacijos amžiuje. Išryškinami galios ir erdvės sampratų pokyčiai, kurie sukūrė sąlygas informacinei geopolitikai tapti aktualia mokslinės analizės problema. Aptariamas informacinio karo, kuris Rusijoje suvokiamas kaip šiuolaikinių geopolitinių strategijų įgyvendinimo įrankis, reiškinys. Iškeliama tradicinių manipuliavimo technikų taikymo ir „mediageninių“ krizių dramaturgijos grėsmė. Pristatoma valstybės informacinės kultūros, kuri atlieka šiuolaikinės visuomenės apsaugos nuo tokių informacinių atakų funkciją, samprata. Informacinio karo tyrimuose ir politikos praktikoje pastaruoju metu ryškėja tendencija informacinio saugumo problemas spręsti tradiciniais draudimų ir ribojimų būdais. Toks požiūris netinka atviroms demokratinėms visuomenėms, todėl straipsnyje siūlomi alternatyvūs informacinio saugumo sprendimo būdai.

This article explores the viewpoint prevailing among Russian researchers in respect to the transformation of geopolitics in the Information Age. It focuses on the changes in the concepts of power and space, which resulted in the emergence of information geopolitics as an important problem for scientific analysis. The article discusses information warfare, which is perceived in Russia as a tool for implementing modern geopolitical strategies. Traditional manipulation techniques and mediagenic crisis scenarios are analysed. The concept of a national information culture, which performs the function of protecting modern society from information attacks, is also introduced in this article. A tendency has recently emerged in information warfare studies and practical politics to deal with the problem of information security by imposing traditional bans and restrictions. Since such an approach does not suit open democratic societies, this article proposes alternative methods of addressing information security issues.

Informacinė revoliucija keičia tarptautinę sistemą ir saugumo aplinką, kurioje mes gyvename. Valstybė praranda galios monopolį globalioje informacinėje erdvėje. Tačiau tos pačios technologijos tampa ir naujo tipo karinių konfliktų įrankiais. Griūna Vakarų civilizacijos suvokimas apie karinį konfliktą: anksčiau remtasi Carl von Clausewitz modeliu, kai vadovai iškelia politinius tikslus ir kontroliuoja karius, kariai tiesiogiai kariauja ir yra teisėti smurto taikiniai, civiliai nedalyvauja konflikte, bet remia savo vadovus per mokesčių sistemą bei palaiko jų iškeltus politinius tikslus. Informacijos amžiaus konfliktas - tai tam tikra prasme ikivestfalinis konfliktas, kai nusikaltimai prieš civilius ir valstybės vidaus tvarką buvo norma.

The information revolution is changing the international system and the security environment in which we live. The state is loosing its monopoly of power in a global information space where, with the help of new technologies, people create their wellbeing and where, by means of the same modern technologies, military conflicts of a new type are occurring. The Western civilisation conception of a military conflict, based on the Clausewitz model where leaders set political goals and control soldiers; soldiers fight directly and become lawful targets of violence; and civilians do not participate in the conflict, but support their leaders by paying taxes and backing their political goals, is falling apart. A conflict of the information age is, in a sense, a “pre-Westphalian” conflict where crimes against civilians and the internal order of the state were the norm.