Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių tautybės jaunimo pažeidumas informacinėms atakoms, kuriomis siekiama paveikti psichologiškai, t. y. keisti ar formuoti požiūrį. Yra keliamas klausimas, ar lietuvių jaunimo šališkumas naujienų šaltiniams ir pasyvumas politinėms naujienoms gali sąlygoti jų pažeidumą atakoms. Klausimui atsakyti pasitelktos propagandos ir įtikinėjimo studijų įžvalgos, pagal kurias suformuotas kvazieksperimentinis tyrimas. Apskritai vertinant aptikta, kad visų tyrimo dalyvių požiūris reikšmingai blogėjo jiems pateikus propagandinio pobūdžio informaciją apie ES padėtį, šalies politines institucijas bei apie lenkų mažumą. Tyrimo metu nerasta pakankamai įrodymų, kad tyrime dalyvavęs lietuvių jaunimas buvo imlesnis propagandiniams produktams tuomet, kuomet jis buvo nemotyvuotas įsigilinti į pateiktą informaciją, o pateikiama informacija buvo iš galimai patikimo šaltinio.

This article examines the susceptibility of Lithuanian youth to information attacks aimed at psychologically influencing them, i.e., changing or shaping their attitudes. It raises the question whether the bias of Lithuanian youth towards news sources and their passivity regarding political news can make them vulnerable to attacks. To answer the question, insights from propaganda and persuasion studies were applied to design a quasi-experimental study. The overall evaluation showed that the attitude of all the participants in the study significantly worsened after receiving propaganda information about the EU situation, their country’s political institutions, and the Polish minority. The study did not find sufficient evidence that Lithuanian youth participating in the study were more susceptible to propaganda products when they were not motivated to elaborate the information provided to them even though it came from a potentially credible source.