Mažos valstybės yra svarbios tarptautinės bendruomenės narės. Jos nepriklauso galingiausių valstybių klubams, tačiau savo aktyvumu ir nuoseklia politika gali tapti svarbiomis veikėjomis tarptautinėje arenoje. Šio straipsnio tikslas parodyti mažųjų valstybių veikimo būdus ir strategijas siekiant savo tikslų dviejose organizacijoje – NATO ir Europos Sąjungoje. Straipsnyje pabrėžiama, kad mažosios NATO ir ES narės gali maksimizuoti savo galią aljansuose, jei laikosi kryptingos strategijos veikdamos įvairiais lygiais. Mažos valstybės gali įgyvendinti savo nacionalinius interesus, jei praktiškai prisideda prie tarptautinio saugumo stiprinimo, suburia kvalifikuotą personalą, kelia ir plėtoja naujas iniciatyvas ar išnaudoja kitus savo privalumus. Straipsnyje pabrėžiama, kad mažųjų valstybių įtaka visada turės tam tikras natūralias ribas – kai jų veiksmai paliečia svarbius didžiųjų narių interesus, mažųjų įtakos sklaida yra labai suvaržoma. Šiame straipsnyje parodomi mažųjų valstybių veikimo būdai pateikiant mažųjų valstybių, įskaitant Lietuvos, veiksmų pavyzdžių. Oro policija Baltijos šalyse yra puikus pavykusios mažų valstybių iniciatyvos pavyzdys, o bandymas prieš keletą metų peržiūrėti Europos saugumo strategiją baigėsi nesėkme. Norėdamos sėkmingai veikti mažosios valstybės visada turi nusistatyti aiškius prioritetus ir susitaikyti, kad nemažai jų iškeltų gerų iniciatyvų bus niekada neįgyvendinta.
Small states are important and visible players in international politics. Their power is limited, and their economy and military capability may not match those of their larger neighbours, but small states enjoy certain advantages that increase their abilities to influence international politics. This article tries to show and explain how small states can act and exploit their advantages in a wider international arena. The main aim is to show ways and methods for small states to act and pursue their policy goals. This article analyses the behaviour of small states inside two major European security actors: NATO and the EU. Several examples will be presented in detail, namely, air policing in the Baltic states and the Lithuanian Presidency in the European Council. These examples clearly show the achievements and failures of small states in international politics.
Smart defence is becoming an increasingly dominant topic on NATO’s agenda. Politicians, the academic community and other security experts quickly latched on to the term “smart defense”. It became a catch phrase even in popular literature and the mass media. The aim of this article is to look at the smart defense initiative from small states’ perspective. This article should fill a gap that exists between the theoretical model of smart defense and the behavior (response) of small nations to the challenges posted by this initiative. The article is divided into two parts. The first part discusses factors that influence decisions of small states. The second part examines national responses and practical initiatives that nations undertake in response to this challenge.
Prieš keletą metų NATO paskelbė išmaniosios gynybos (smart defence) iniciatyvą, kurios tikslas – išmaniai naudojant turimus resursus, net ir finansinės krizės sąlygomis, išlaikyti turimą karinį potencialią. Šios straipsnio tikslas – išnagrinėti kaip mažosios NATO valstybės priėmė išmaniosios gynybos keliamus reikalavimus, kokios priežastys lėmė jų dalyvavimą konkrečiose išmaniosios gynybos iniciatyvose. Straipsnyje nagrinėjama, kaip valstybių dydis, geografija, politika ir kiti veiksniai lemia skirtingus valstybių veiksmus bendradarbiaujant su partneriais, nustatant pajėgumų prioritetus ir pasirenkant specializacijos kryptis.
Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos žvalgybos sistema, kaip ji atitinka kitų šalių praktiką, žvalgybos tarnybų ir politikų santykis. Straipsnyje analizuojama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos veikla, jų teikiama produkcija ir informacijos rinkimo galimybės. Straipsnyje daroma išvada, kad Lietuvos žvalgybos sistema iš esmės atitinka Vakarų šalių modelius, tačiau funkcinis veiklos sričių pasidalinimas, darbo kultūra ir kiti faktoriai smarkiai riboja žvalgybos tarnybų darbą.
The article describes and explains the evolution of Lithuania intelligence system and the main phases of its development. The article analyzes function and responsibilities of the two most important actors in this field - the State Security Department and the Second Investigation Department under the Ministry of Defence. Special attention is devoted to the implementation of the intelligence cycle and the division of responsibilities between two intelligence institutions. The article concludes that in 20 years Lithuanian managed to create a functioning intelligence system that can support the decision making process and satisfy the needs of intelligence consumers, although serious weaknesses remain.
Lietuvos strateginė kultūros tyrimas padeda suprasti ir paaiškinti mūsų valstybės gynybos politiką parodydamas kaip tradicijos, mąstymo stereotipai, vyraujantys elgesio modeliai daro įtaką svarbiausiems gynybos politikos sprendimams. Šiame straipsnyje iš skirtingų pusių parodomas Lietuvos strateginės kultūros formavimasis ir jos pagrindiniai bruožai, atskleidžiama strateginės kultūros įtaka sprendimų priėmimo procesui. Ši analizė bus pateikta remiantis trimis esminiais debatais: dalyvavimui tarptautinėse operacijose, gynybos biudžetas ir kariuomenės reforma. Straipsnis parodo, kad tam tikos Lietuvos strateginės kultūros ypatybės, kaip valstybės reikšmės iškėlimas, elitizmas, saugumo militarizavimas ir jo atsiejimas nuo saugumo politikos, dažnai turi didžiulę įtaką sprendimo priėmimo efektyvumui.
The concept of strategic culture shows how traditions, stereotypes, or prevailing patterns of behaviour shape major strategic decisions. The research provides a fresh perspective on how Lithuanian strategic culture influences the internal dynamics of decision-making procedures. The article gives the particular attention to key three debates in Lithuania: defence budget, participation in international operations, and military reform. This article shows that certain characteristics of Lithuanian strategic culture, such as elitism, a huge reliance on the state, and the militarization of security, exercise a huge impact upon defence policy decisions. The article provides concrete recommendations how to overcome existing deficiencies and improve the decision-making procedures in Lithuania.
Lietuvos atgrasinimą strategija - tai grasinimas panaudoti karinę jėgą siekiant neleisti kitam subjektui, dažniausiai valstybei, daryti tam tikrus veiksmus. Siame straipsnyje siekiama išsiaiškinti Lietuvos atgrasinimo strategijos pagrindinius principus, jų stipriąsias ir silpnąsias puses, pateikti atgrasinimo efektyvumo stiprinimo būdus ir priemones. Straipsnyje bus pateiktas Lietuvos atgrasinimo potencialo panaudojant karines, ekonomines, politines ir kitas priemones įvertinimas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvos apginamumo studijoms, kuriomis remiantis galima nustatyti išplėstinio atgrasinimo Lietuvoje sėkmės sąlygas. Sios analizės pagrindas - naudos ir kaštų, kaip dviejų pagrindinių atgrasinimo strategijos elementų, įvertinimas.
The Lithuanian deterrence strategy is about making use of military threats to prevent other actors from taking particular actions. There are two major components that determine the success or failure of the Lithuanian deterrence strategy: the military's capabilities to carry out its threat against potential aggressors, and the will to do so. Special attention in this article will be given to the effectiveness of extended deterrence. It provides estimation on the sufficiency of Lithuanian capabilities to provide effective deterrence and recommends a potential direction for their use to strengthen deterrence. This article will discern current Lithuanian deterrence potential and possibilities to improve it using military, economic, as well as political means and other measures.