Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Turkija, siekdama tarptautinio autoriteto, remiasi savo sukurtu demokratijos modeliu, todėl ši musulmonų valstybė turi daugiau galimybių kreiptis į Artimųjų Rytų regiono visuomenes ir pasiūlyti joms naują paradigmą dėl šių šalių ateities, užtikrinant jų teisingumo ir lygybės siekį. Tai vienintelė musulmonų valstybė su funkcionuojančia demokratija, orientuota į Vakarų pasaulį. Turkijos politinio elito išreiškiama pozicija dėl šalies modernizacijos vizijos ir tradicinė musulmonų visuomenės pasaulėžiūra atspindi šalies vidinės raidos suderinamumą. Nagrinėjant Turkijos užsienio politikos principus, ,,Strateginio gylio“ doktriną, Turkijos užsienio politikos gaires, tendencijas, strategijas, kryptis ir vizijas, galima įžvelgti doktrinos principų taikymo galimybes, atsižvelgiant į esminius XX– XXI amžių geopolitinius pokyčius. Turkijos įstojimo į Europos Sąjungą klausimas yra sudėtingas ir kontraversiškas, vienas sudėtingiausių Europos Sąjungos užsienio politikos aspektų. Todėl Turkijos politinio elito sprendimų priėmimo modelio supratimas leis Europos Sąjungos (taip pat ir Lietuvos) politikams priimti aiškius pamatuotus sprendimus šios šalies atžvilgiu.

Seeking international authority Turkey uses a self-designed democracy model; therefore, this Muslim state has more possibilities to address societies of the Middle East region and propose to them a new paradigm concerning the future of these countries, thus guaranteeing their aspirations for justice and equality. Turkey is the only Muslim state with a functioning democracy, oriented towards the world of the West. The position of the political elite of Turkey concerning a vision for the country’s modernization and its traditional Muslim society world outlook, reflects the compatibility of the internal development of the country. While analyzing the principles of Turkish foreign policy, the doctrine of the “Strategic Depth”, the guidelines, tendencies, strategies, directions and visions of Turkish foreign policy, one may discern the possibilities of the use of doctrine principles, taking into consideration essential geopolitical changes of the 20th and 21st centuries. The issue of Turkey’s accession to the European Union is a complicated and controversial aspect of the foreign policy of the EU. Therefore, an understanding of the decision-taking model of the Turkish political elite will enable European Union politicians (as well as those of Lithuania) to make clear substantiated decisions regarding this country.