Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Šiame straipsnyje analizuojame, kas paverčia karinį susitarimą įtikinamu įsipareigojimu. Konkrečiau, mes tikriname, ar ekonominė karinį aljansą sudariusių valstybių integracija didina aljanso patikimumą ir veiksmingumą agresijos atveju. Mes teigiame, kad augančios prekybos tarp sąjungininkių apimtys sukuria „auditorijos“ kaštus ir „nuskendusius“ kaštus politiniams lyderiams, nusprendusiems pažeisti aljanso partneriams duotus įsipareigojimus. Dėl to intensyvi prekyba rodo ryžtą ateiti į pagalbą sąjungininkėms, iškilus aljanso sutartyje numatytoms aplinkybėms, ir tokiu būdu mažina tikimybę, kad prieš vieną iš jų bus panaudota karinė agresija. Regresinė terminuotų dvišalių abipusės gynybos sutarčių, sudarytų 1945–2003 metais, analizė rodo, kad intensyvi prekyba tarp sąjungininkių iš tiesų mažina tikimybę, kad aljanso narės pažeis karinėje sutartyje numatytus įsipareigojimus. Prekybos apimtys taip pat įdomiai sąveikauja su įprastais karinio aljanso patikimumo veiksniais, tokiais kaip sąjungininkių interesų ir vertybių sutapimas, karinės galios simetrija, geografinė padėtis ir vidaus politinių institucijų veikla.

In this paper we analyze what determines if a military alliance represents a credible commitment. More precisely, we verify if economic integration of military allies increases the deterrent capability of an alliance, and its effectiveness in the case of third-party aggression. We propose that growing intra-alliance trade creates audience costs and sunk costs for political leaders who venture to violate conditions of an alliance treaty. Therefore, intensive trade can be regarded as a signal of allies’ determination to aid one another in the case of third party aggression, and a deterrent of such aggression. Regression analysis of bilateral fixed-term mutual defense agreements concluded between 1945 and 2003 reveals that large trade volumes among military allies indeed reduce the likelihood that their political leaders will breach alliance commitments. Intra-alliance trade also displays a number of interesting interaction effects with the other common predictors of military alliance reliability such as shared allies’ interests and values, symmetry of their military capabilities, their geographic location and domestic political institutions.