Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje analizuojamos pagrindinės institucinės išorinės priežastys, darančios įtaką karo tarnybos patrauklumui. Dėmesys sutelkiamas į karo tarnybos įvaizdžio formavimą žiniasklaidoje, karių ir visuomenės požiūrį į karo tarnybą, kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventes, jaunimo karinį rengimą mokyklose bei išlydėtuvių į kariuomenę ritualinės praktikos pokyčius. Straipsnis grindžiamas istoriniu metodu, apimančiu euristiką, kritiką ir interpretaciją. Analizės metodas taikomas siekiant nustatyti priežastinius ryšius tarp išorinių institucinių veiksnių, formuojančių karo tarnybos patrauklumo politiką. Turinio analizė pasitelkta analizuojant periodiką, memuarus, dienoraščius ir kitus šaltinius, siekiant atskleisti medžiagos semantines prasmes. Sintezės metodas leido integruoti surinktą informaciją ir išryškinti sąsajas tarp skirtingų karo tarnybos patrauklumo aspektų. Straipsnio tekstui konstruoti taikyti naratyvinis ir deskriptyvinis metodai. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais: istoriografine literatūra, archyviniais dokumentais, karių atsiminimais, laiškais, dienoraščiais ir 1918–1940 m. periodine spauda. Straipsnis aktualus tuo, kad atskleidžia, kaip išoriniai instituciniai veiksniai formavo karo tarnybos įvaizdį ir skatino visuomenės palankumą jai, o šios įžvalgos reikšmingos ir šiandienos gynybos bei pilietinio ugdymo kontekste.