Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

2014 m. prasidėjus krizei Ukrainoje ir Rusijos agresijai prieš kaimyninę šalį, Lietuvoje buvo susirūpinta karinių pajėgumų stiprinimu. Beprecedenčiu galima laikyti politinį sprendimą 2014 m., kai vyksta Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos parlamento rinkimai, įvedamas euras ir imamos taikyti ekonominės sankcijos Rusijai, padidinti asignavimus gynybai 130 mln. Lt, o 2015 m. numatyti dar 356 mln. Lt didėjimą, taigi per dvejus metus krašto apsaugos sistemos (KAS) biudžetas didinamas beveik 50 %. Šiame straipsnyje analizuojamos trys glaudžiai susijusios Lietuvos KAS pajėgumų problemos. Pirmiausiai nagrinėjami KAS finansavimo pokyčiai po Lietuvos politinių partijų permanentinių susitarimų gynybai skirti 2 % BVP. Po to aptariamos karinio personalo komplektavimo, rezervo rengimo problemos ir ateities iššūkiai. Galiausiai įvardijama, kada ir už kiek, kokių ir kiek ginkluotės sistemų Lietuvos kariuomenė gavo iš Vakarų sąjungininkių arba įsigijo, kokie pagrindiniai įsigijimų projektai įvardijami viešojoje erdvėje. Tyrimas turėtų prisidėti ne tik prie akademinių sluoksnių, bet ir politikų ir plačiosios visuomenės kritinio KAS aprūpinimo įvertinimo, suvokimo, su kokiomis problemomis kariuomenė susidūrė siekdama įgyvendinti jai iškeltą tikslą – užtikrinti valstybės karinį saugumą. Tai itin aktualu demilitarizuotai ir pacifistiškai Lietuvos visuomenei, kai regione atsiranda vis naujų grėsmių. Straipsnyje siekiama įvardyti finansavimo, personalo planavimo problemas, materialinio aprūpinimo pokyčius per ketvirtį amžiaus nuo Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo iki 2014 m. imtinai. Taip pat siekiama paskatinti akademinės bendruomenės diskusiją Lietuvos valstybės karinio saugumo klausimais, pateikiant analizes ir galimus raidos scenarijus.

In 2014, at the beginning of the crisis in Ukraine and Russia‘s aggression against this neighboring country, Lithuania became concerned about the strengthening of its military capabilities, augmenting the National Defense System (NDS) budget by almost 50% in two years. This may be considered unprecedented, if seen against the background of the presidential elections and those to the European Parliament, the fiscal discipline, the introduction of euro, as well as Russia‘s economic sanctions, the political decision in the course of 2014 on increasing the defense assignation by 130 million litas and in 2015 the increase by planned additional 356 million litas. This article analyzes two closely related problems of the Lithuanian NDS capabilities. First of all, changes in the NDS financing are explored in the context of permanent agreements of Lithuanian political parties concerning the allocation of 2% of the GDP for defense. This is followed by the discussion of the issues of military personnel staffing and training of the reserve as well as future challenges. This research contributes to the assessment of the critical NDS financing and staffing not only within academic circles but particularly among politicians and society in general. Additionally, it contributes to the awareness of the problems the army encountered in seeking to implement the objective set for it: to ensure the military security of the state. In the presence of the emerging threats in the region, this is of particularly great significance to the demilitarized and pacifist society of Lithuania. The article aims at identifying financing and personnel planning problems throughout a quarter of the century, ranging from the restoration of the Army of the Republic of Lithuania to 2014 inclusively. At the same time, the study encourages a discussion by the academic community on issues of the military security of the Lithuanian State and provides analyses as well as possible development scenarios.

Apie Klaipėdos universitete vykdomą mokslinių tyrimų projektą „Paramilitarinių organizacijų reikšmė valstybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis“