Lietuvos metinė strateginė apžvalga

Dėl Prancūzijos, kaip konvencinės galios, statuso Paryžius yra neišvengiamas veikėjas bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) kontekste. Prancūziją laikant lojalia ES/Europos strateginės autonomijos šalininke ir JAV/NATO dominavimo Europoje priešininke, galima manyti, kad pastarųjų metų BSGP pažanga priklauso Prancūzijos sprendimų priėmėjų nuopelnams. Tačiau remiantis išsamesne analize, BSGP negali būti apibūdinama kaip nuoseklus Prancūzijos interesų ir politinio veikimo rezultatas. ES lygiu Prancūzijos įtaka yra ribota. Šios ES valstybės narės tvirtas ideologinis prisirišimas prie suverenios politikos ir įsipareigojimo bendrais gynybos ir saugumo klausimais stoka, kurią, atrodytų, lemia toks prisirišimas, gali būti vertinami kaip kliūtis, neleidžianti ES viduje pasireikšti didesnei Paryžiaus įtakai. Vis dėlto atitinkami suvaržymai daugiausia yra struktūrinių pokyčių padarinys, o susidariusią situaciją dar labiau veikia dabartinė pasaulio politikos dinamika. Tai verčia atsargiau vertinti Prancūzijos, kaip „sistemai įtaką darančios valstybės“, statusą. Tam tikra prasme darbe kritiškai žvelgiama į literatūrą apie pastarųjų metų BSGP pažangą kaip nacionalinių politinių pozicijų ir įgyvendinamų politinių strategijų supanašėjimo išraišką. Pakeitus dėmesio kryptį, bandoma parodyti, kaip europinė dinamika gali atskleisti individualių narių poziciją.