Taikos atstatymo operacijos: Bosnijos ir Hercegovinos atvejis
Volume 7, Issue 1 (2009), pp. 89–111
Pub. online: 1 December 2009
Type: Article
Open Access
Open Access
Published
1 December 2009
1 December 2009
Abstract
Taikos atstatymo operacijos, kaip viena iš taikos operacijų apskritai sudedamųjų dalių, pastaruoju metu tampa vis labiau analizuojamu reiškiniu politikos moksluose, o tokių operacijų tikslai ir uždaviniai vis dažniau atsiduria tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų darbotvarkėje ir veikloje. Šiandien taikos atstatymo operacijos tapo neatsiejama Jungtinių Tautų (JT) bei Europos Sąjungos (ES) vykdomų misijų dalimi. Šios tendencijos taip pat neaplenkia ir NATO, o didžiausia regioninė organizacija – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) – veikia išankstinio perspėjimo, konfliktų prevencijos, krizių valdymo, regionų atstatymo po konfliktų srityse.
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti taikos atstatymo operacijų koncepciją ir naudojamas priemones, mechanizmus taikos operacijose. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojama kaip terminas „taikos atstatymo operacijos“ naudojamas Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, ESBO ir NATO veikloje. Šios dalies tikslas yra parodyti šių tarptautinių organizacijų naudojamą terminologiją analizuojamai koncepcijai išreikšti ir koks yra šio termino turinys. Antrojoje darbo dalyje analizuojamos taikos atstatymo operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje didžiausią dėmesį skiriant taikos atstatymo mechanizmams, kuriuos naudojo NATO ir dar tebenaudoja JT, ESBO ir ES. Bosnijos ir Hercegovinos atvejis pasirinktas dėl aktualumo ES ir Europos saugumui bendrai ir dėl ypatingos šios šalies politinės sistemos, sukurtos Deitono taikos sutartimi.