Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje teoriškai pagrindžiami studentų tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimo(si) veiksniai, sąlygos ir galimybės. Įvertinus atskirų Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų pristatomas idėjas apie tarpkultūrinę kompetenciją, jų pateiktus modelius, pateikiama tarpkultūrinės kompetencijos esmė ir struktūra. Analizuojami reikšmingiausi veiksniai studentų tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimui(si). Tarpkultūrinis ugdymas yra viena iš penkių svarbiausių sričių, kuriose būtina imtis veiksmų, siekiant apsaugoti ir plėtoti žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principus, skatinti tarpusavio supratimą. Tarpkultūrinė kompetencija nėra prigimtinė duotybė, ji yra įgyjama, todėl ji turi būti tobulinama visą gyvenimą. Tobulinant tarpkultūrinę kompetenciją, yra svarbus ugdymo kryptingumas, taikant atitinkamą ugdymo turinį, metodus bei priemones, todėl studentų tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimo(si) galimybių modeliavimas ir kryptingo tarpkultūrinio ugdymo turinio formavimas – aktualus siekinys tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu, kadangi tai gali padėti nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką studentų tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimui.