Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Straipsnyje, remiantis Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir kitose šalyse publikuotais šaltiniais, analizuojama Stepono Dariaus karo tarnybos JAV Ekspedicinių pajėgų 42-osios „Vaivorykštės“ divizijos 67-osios lauko artilerijos brigados 149-ojo lauko artilerijos pulko Štabo kuopoje 1917–1919 m. Pirmojo pasaulinio karo metu patirtys. Aptariamos apdovanojimo ir skatinimo eiliškumas ir priežastys, sužeidimų aplinkybės, uniformos detalės ir ženklai, matomi nuotraukose, kuriose jis įamžintas dėvintis JAV kario uniformą, analizuojant tarnybos JAV 149-ojo lauko artilerijos pulke ypatumus, nurodomos padalinio buvimo Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje datos.

Tai proginis straipsnis garbingos Lietuvos lakūno leitenanto Juozo Kumpio žūties 100-osioms metinėms paminėti ir kartu mokslinė publikacija, kurioje ne tik pristatoma šio karo lakūno biografija, jo asmenybės bruožai, bet ir analizuojama Nepriklausomybės kovų metų lakūnų rengimo sistema, lyginama su Vakarų Europos valstybių rengimo patirtimi. Skaitant Lietuvos kariuomenės oro laivyno dviejų grandžių vykdytos operacijos Varėnoje analizę galima susipažinti su 1920 metų oro laivyno materialinio aprūpinimo, karo lakūnų motyvacijos, rengimo ypatumais ir sukaupta patirtimi dalyvaujant panašiose operacijose. Taip pat trumpai paliečiamas šios istorijos simbolinis ir atminimo kultūros diskursai.

Straipsnio tekstas išplaukė iš daugiau nei dešimtmetį tyrinėtos Nepriklausomybės kovų su bermontininkais medžiagos, kurią sudaro knygos, periodika, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų dokumentai, kautynių prie Radviliškio vietos analizė. Remiantis sukaupta informacija buvo skaitomi pranešimai. Vien 2018 metais pranešimai šia tema buvo skaitomi balandžio 19 d. Šiaulių universitete vykusioje jaunųjų tyrėjų mokslinėje konferencijoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti ir lapkričio 9 d. Lietuvos karo akademijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 100 metų“. Būtent šių pranešimų pagrindu gimusiame straipsnyje nagrinėjama kariavusių pusių patirtų nuostolių santykio problematika. Straipsnyje gilinamasi į vadų pateiktus duomenis apie nuostolių dydį, jie gretinami su priešo patirtais nuostoliais ir matoma, kad Lietuvos kariuomenės kai kurių vienetų vadai klydo – proporcija „1 su 3“, vertinant puolančiųjų ir besiginančiųjų nuostolius Radviliškio atveju klasikinės karinės taktikos požiūriu, tiesiog nepritaikoma. Vis dėlto pergalė prie Radviliškio buvo pasiekta, straipsnyje pateikiamos ir nagrinėjamos priežastys, padėjusios laimėti, nepaisant tam tikrų karo meno logikos prieštaravimų. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad straipsnyje neanalizuojamos kautynės, o tik vertinamos pavienės aplinkybės, kautynių statistika ir kontekstas.