Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Several hypotheses on regularities are tested in the Baltic case. It is affirmed that on the inter-societal level, growth in life opportunities tends to have a negative effect on the willingness to defend one’s own country, though it cannot explain the correlation of fluctuations in both indicators. On the intra-societal level, it is affirmed that men are more likely to defend their own country. While the empirical data in relation to two of the Baltic States confirm some other hypotheses, such as those related to trust in the armed forces, the impact of external threats, and historical experiences, there is no conclusive support in all three regarding other factors like trust in the government, religiousness, conscription, age, nor education on the individual level. That underlines the role of various factors, interaction thereof and their different effect on people’s willingness to defend their countries.

Analizuojant Baltijos šalių duomenis, tikrinamos kelios hipotezės dėl dėsningumų. Patvirtinama, kad intersocialiniu lygmeniu galimybių gyvenime augimas paprastai turi neigiamą įtaką pasiryžimui ginti savo šalį, tačiau tuo negalima paaiškinti abiejų rodiklių svyravimo koreliacijos. Intrasocialiniu lygmeniu patvirtinama, kad vyrai labiau linkę ginti savo šalį. Nors empiriniai duomenys, susiję su dviem Baltijos šalimis, patvirtina kai kurias kitas hipotezes, pavyzdžiui, tas, kurios susijusios su pasitikėjimu ginkluotosiomis pajėgomis, išorinių grėsmių poveikiu ir istorinėmis patirtimis, kiti veiksniai, tokie kaip pasitikėjimas vyriausybe, religingumas, karo prievolė, amžius ar išsilavinimas, individualiu lygmeniu nėra galutinai patvirtinami visose trijose šalyse. Tai pabrėžia įvairių veiksnių svarbą, jų sąveiką ir skirtingą poveikį žmonių pasiryžimui ginti savo šalį.