Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

This article explores the key factors that could lead to a potential spillover of the conflict from Ukraine into Moldova. It also proposes strategies for Moldova to mitigate this risk and safeguard its stability against Russian aggression. By utilizing a mixed methods approach that combines qualitative insights from semi-structured interviews and quantitative analysis of institutional indices, migration and demographic data, also defense budget figures, the article provides a comprehensive evaluation to address the research question. The theoretical framework is based on the cross-border conflict theory, specifically employing the concept of securitization to frame Moldova’s response to security challenges. While the article does not predict outcomes, it highlights Moldova’s options to mitigate vulnerabilities and collaboratively enhance stability. Prioritizing the strengthening of the national security framework and proactive diplomatic initiatives emerges as essential.

Straipsnyje atkuriama Putino Rusijos ir Europos kraštutinių dešiniųjų partijų aljanso raida nuo 2019 m. gegužės mėn. vykusių Europos Parlamento rinkimų. Jame trumpai apibendrinamas populistų iškilimas Europoje, išnagrinėjant už to slypinčias priežastis. Siekiant apibūdinti visus įmanomus Kremliaus ir Europos kraštutinių dešiniųjų interesų sąlyčio taškus, bendrais bruožais aprašyti tarp politinių veikėjų suformuoti ryšiai, pradedant „suverenios demokratijos“ koncepcija. Pagrindinis darbo tikslas – apibrėžti tris artimiausiu metu galimus makroscenarijus aljansui ir netiesiogiai – Europos Sąjungai, reziumuojant, kad, net jei populistinių partijų iškilimas būtų buvęs kažkaip suvaržytas, o aljansas –plačiai matomas, kraštutiniai dešinieji ir toliau būtų labai populiarūs visuomenėje. Be to, koks bebūtų trumpalaikis bei greitai pareinantis Putino ir populistų bendradarbiavimas, jis jau paklojo pamatus naudingesniam supratimui. Rusijos, kaip ekonominio ir politinio partnerio, svarba augs kartu su jai draugiškų politinių jėgų augimu, o jų abipusė simpatija gyvuos tol, kol bus abipusės naudos.

The study traces the development occurred in the alliance between Putin’s Russia and the European far-right parties since the European Parliamentary election held in May 2019. The article briefly summarizes the populist upsurge in Europe, exploring the reasons behind it. Consequently, the relations established between the political actors are outlined, starting with the concept of “sovereign democracy” to cover all the eventual points where the interests of the Kremlin match with those of the European far-right populists. The ultimate purpose of the study is to define three possible macro-scenarios for the alliance and, indirectly, for the European Union in the near term, concluding that even though the uprising of the populist parties has been somehow contained and the alliance has been widely exposed, the far-right still benefits from great success among public opinion. Furthermore, however ephemeral and transitory the collaboration between Putin and the populists may be, it has already laid the foundations for a more fruitful understanding. Russia’s importance as an economic and political partner will grow as its friendly political forces do and their mutual sympathy will stand until there are reciprocal gains.

Siekiant įvertinti atominės elektrinės pastatymo Lietuvoje perspektyvas ir galimą naudą, straipsnyje analizuojami branduolinės energijos plėtrą Europoje ir visame pasaulyje lemiantys veiksniai. Atkreipiamas dėmesys į griežtėjantį atominės energetikos plėtros reglamentavimą, galintį turėti įtakos ir aštrėjančiai konkurencinei kovai tarp Lietuvoje bei Rusijoje ir Baltarusijoje statomų elektrinių. Straipsnio pabaigoje daroma išvada, jog nepaisant didelių atominių elektrinių statybos sąnaudų, neišspręstų panaudoto branduolinio kuro laidojimo problemų, sparčios atsinaujinančių išteklių plėtros ir kitų veiksnių, branduolinė energetika išlaikys savo vaidmenį regiono valstybių energijos balansuose. Lietuvos branduolinės elektrinės pastatymo galimybės straipsnyje taip pat vertinamos palankiai.

The article aims to evaluate the prospects of construction of a nuclear power plant in Lithuania and the possible benefits, as well as to analyse the decisive factors of development of nuclear energy in Europe and worldwide. Attention is paid to the increasingly stringent regulation of the development of nuclear energy, which may play a role in the growing competition among the nuclear power plants built in Lithuania, Russia and Belarus. The article ends with the conclusion that despite the high costs of construction of nuclear power plants, pending problems of disposal of spent nuclear fuel, rapid development of renewable resources and other factors, nuclear energy will retain its role in the energy balances of the countries in the region. The article also gives a positive assessment of the possibilities of construction of a nuclear power plant in Lithuania.

Straipsnyje pateikiamos teorinės krizių valdymo operacijų prielaidos, trumpai apžvelgiamos visos iki 2007 metų pabaigos vykdytos ES krizių valdymo operacijos. Čia pat pristatomos ES pasirinkimo didžiausią dėmesį skirti civiliniams krizių valdymo pajėgumams priežastys, trumpai aptariami bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis motyvai. Daroma išvada, jog ES santykiuose su išore linkusi naudoti panašias priemones, kaip ir stiprinant ES integraciją. Dėl to ateityje civilinių krizių valdymo pajėgumų plėtra greičiausiai išliks spartesnė nei karinių. Be to, dėl akivaizdžių pajėgumų generavimo trūkumų, ES ir toliau atsakomybę dažniausiai prisiims tik papildydama kitų tarptautinių organizacijų veiklą krizių valdymo srityje.

This article provides theoretical assumptions of crises management operations and gives a short overview of all EU civilian and military missions conducted at the end of 2007. Reasons regarding why the EU has chosen to develop their mostly civilian crises management capabilities and cooperates so closely with other international organizations in this regard, are also presented in the article. The conclusion is that the EU in its external relations tends to use similar instruments such as strengthening EU internal integration. That is why the development of civilian crises management capabilities most likely will remain faster comparing to development of military ones. Besides that, due to obvious shortages in capabilities generation process, the EU in crises management will commit itself, most often only complimenting the activities of other international organisations.