Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Kinijos transformacija iš pasaulio ekonomikos periferijos į branduolį vadinama ir globalizacijos siaubo, ir globalizacijos sėkmės pavyzdžiu; milžiniškais tempais besiplečiantis ekonominis ir politinis Kinijos potencialas tampa svarbiu iššūkiu tarptautinės sistemos status quo; šiame straipsnyje autorė, pasitelkdama pamatinius politinės ekonomijos teiginius, oficialią statistiką bei institucinius vertinimus, plėtoja mintį, kad Kinijos sugrįžimą į dinamišką pasaulio ūkį po kelių dešimtmečių autonomijos sąlygojo šalies politikos ir verslo elito gebėjimas pasirinkti prioritetus ir taip išlaisvinti rinkos jėgas, pasinaudoti finansinio kapitalo pertekliumi pasaulyje ir jo dėsningu judėjimu į tas vietas, kur didžiausias ribinis pelningumas, ir kartu tikslingai manipuliuoti sinocentriškomis tautos nuostatomis; materializuodama viziją, kurią jai parodė industrinės valstybės, Kinija gali naudotis didžiuliu pranašumu – peršokti atskiras ekonominio vystimosi stadijas ir taip pralenkti bet kurį pramoninį lyderį, tačiau tampa akivaizdu, kad nacionalinė biurokratija, pernelyg pasiduodama gynybinio ekonominio nacionalizmo diktatui ir siekdama neproporcingai didelės ekonominės naudos sau, gali prarasti pagrindinį ekonominio augimo protrūkio stimuliatorių – užsienio investicijas.

China's transformation from the world's economic periphery into its nucleus has been labelled as an example of either the horror of globalization, or of its success. The enormous growth pace of the Chinese economic and political potential had become an important challenge to the status quo of the international system. The author of the article, having employed the basic statements of the political economy and official statistical data as well as institutional assessments, is developing the idea that China's comeback to the world's dynamic economy after a number of decades of autonomy has been determined by the ability of the country's political and business elite to choose priorities so as to liberate the market forces, use the surplus of the world capital and its regular movement to the places where marginal profit is the highest, and, at the same time, expediently manipulate the Sino-centric attitudes of the nation. However, it starts to be obvious that the national bureaucracy that is prone to yielding to the dictatorship of the defensive economic nationalism and is striving at unproportionally high benefits for itself may lose the main stimulant of the economic growth, i.e. foreign investment.

Šiame straipsnyje autorė remiasi teorine prielaida, kad, stiprėjant tarptautinės ekonominės tvarkos politizacijai ir politinei konkurencijai, vyriausybėms vis labiau kišantis į prekybos, pinigų ir gamybos sritis, kartelizacijos, eksporto ribojimo ar skatinimo ir panašūs sprendimai tampa svarbiausiais mechanizmais dalijantis rinkas. Pavyzdžiu imama Rusija ir parodoma, kaip ekonominiai ištekliai lemia valstybės strateginę ir diplomatinę galią. Aptariama, kaip posovietinėse ekonomikose atsiradęs ypatingas faktorius - politinių lyderių siekis vienaip ar kitaip pakreipti valstybės ekonomikos reikalus dėl savo pačių pozicijų stabilumo ir finansinio palaikymo garantijų, asmeninių turtinių interesų ar sau artimų žmonių gerovės – veikia šiandieninės Rusijos ekonominę sistemą ir jos vystymosi tendencijas.

This article is based on a theoretical assumption that while international economic order has become increasingly politicised and political competition strengthened, governments become more and more active in intruding into the sectors of trade, finances, and production. Russia is being used as an example to investigate the way the decisions of cartelisation, export restrictions or stimulations, and similar ones become the most important mechanisms in dividing the markets. The analysis also includes the ways that Russia's economic resources determine its strategic and diplomatic power, as well as how the modern Russian economic system and its developmental tendencies are influenced by a special factor that has emerged in the post-Soviet economies - the factor of the political leaders' striving towards changing the state's economic matters in one way or another for the sake of the stability guarantees for their own positions and financial backing, and for the sake of their own private wealth or that of their close associates.

Šiame straipsnyje autorė siekia įvertinti dviejų valstybių ekonominį bendradarbiavimą, ypač kuro–energetikos srityje, pozityvinės ekonomikos požiūriu, grindžiamu ne normatyviniais teiginiais, o statistikos rodikliais, skaičiavimais, sentencijomis ir pavyzdžiais. Kryptingai analizuojamos 2004–2005 metų Lietuvos ir Rusijos ekonomikos tendencijos, įvykiai ir faktai, susiję su Lietuvos kuro–energetine sistema, stengiantis išryškinti šios srities svarbą Lietuvos nacionaliniame ūkyje, paaiškinti atskirų sprendimų priežastis, atskleisti jų strategus ir vykdytojus, galimas pasekmes ekonomikos plėtrai ir gyventojų ekonominiam saugumui.

This article aims to review the economic cooperation between two countries, with more attention devoted to the energy sector as seen in the light of positive economics that describes the world as it is - through statistical indicators, calculations, statements and examples (as opposite to normative economics). The intentions are to analyze the economic trends, events and facts in Russia and Lithuania between the years 2004-2005, focusing on the significance of the national energy system, explaining reasons of certain solutions, unveiling the strategists and executors as well as possible consequences affecting the economic development and the economic security of the population.

Straipsnis skirtas Lietuvos gyventojų požiūrio į bankus analizei, vertinant šį požiūrį kaip sudėtinę ekonominio saugumo koncepcijos dalį. Atskirais bankininkystės raidos faktais pagrindžiamas teiginys, kad ankstesnės jos politikos ydos ir įgyvendinimo klaidos ligi šiol lemia menką gyventojų pasitikėjimo Lietuvos bankine sistema rodiklį. Remdamasi ankstesne darbo patirtimi Vilniaus banko rinkos tyrimų ir marketingo struktūriniuose padaliniuose, autorė detaliau komentuoja vieno šalies komercinio banko sprendimus bankininkystės raidos fone. Remiantis atskirų autorių publikacijomis, teisine ir statistine informacija, straipsnyje siekiama parodyti individualaus lygmens požiūrio į šalies finansų institucijos vietą bendroje nacionalinio saugumo sampratoje.

The article analyses the attitudes of the population towards Lithuanian banking and public confidence in the sector regarded as an integral part of economic security. The statement that historically erroneous policies and practices are key to the present-day low public confidence in the banking sector is illustrated by factual samples of Lithuania’s banking experience. The author’s views are based on her previous work experience heading the Vilniaus Bankas Market Research and Marketing divisions, and are explicated on the opportunities exploited by this bank in the context of developing the banking sector. Based on a number of publications, as well as legal and statistical information, the article argues that individual opinions about financial institutions are important to the cognition of national security as a whole.