Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Šiame straipsnyje pristatomi naujausi saugumo studijų tyrimai ir diskusijos, siekiant pasiūlyti naujų, kitokių gairių Lietuvos saugumo politikos tyrimams. Tekste iš pradžių aptariami pagrindiniai klausimai, į kuriuos remiasi šiuolaikinės diskusijos dėl saugumo, tada yra įvertinama ir apžvelgiama kritinė saugumo studijų tradicija, kuri formuluoja mąstymo prielaidas ir įrankius konkretiems saugumo klausimams analizuoti ir skatina reflektyvistinį mąstymą apie saugumą. Trečioji straipsnio dalis skiriama trims reprezentatyvioms saugumo tyrimų temoms (saugumo analizei per rizikos, ypatingumo ir medijų sąveiką), itin suaktualėjusioms pastaraisiais metais, ir saugumo studijoms siūlančioms inovatyvių įžvalgų.

This article focuses on recent developments and discussions in the field of security studies and aims to suggest new guidelines for the research of Lithuanian security policy. First it covers the main subjects of contemporary security discourse; next it provides evaluation and review of the critical tradition in security studies that frames presuppositions and is the means for analyzing specific security issues as well as that which fosters reflexive thinking about security. The third part deals with three topics of security research (analysis of security through the concepts of risk, exceptionality and media) which have become talking–points in recent years and which have provided innovative insights in security studies.

Analizuojant 2006–2008 m. Didžiosios Britanijos ir Rusijos dvišalių santykių problemas per simbolinių žaidimų užsienio politikoje koncepciją parodoma, kaip Rusija sugebėjo sukurti ir išlaikyti asimetrinį dvišalių santykių su Didžiąja Britanija pobūdį, leidusį turėti santykių ir problemų apibrėžimo iniciatyvą bei formuoti savas žaidimo taisykles. Straipsnyje ne tik atskleidžiama, kaip iš pažiūros lyg ir dėl nereikšmingos istorijos dvi šalys gali ilgai nesutarti, bet ir parodoma, kaip „pralaimimi“ simboliniai užsienio politikos žaidimai visų pirma dėl to, kad nesusigaudoma, koks žaidimas yra žaidžiamas.

The article analyses the problems of bilateral relations between Great Britain and Russia in 2006-2008 through the conception of foreign policy symbolic games. It shows how Russia managed to create and sustain the asymmetrical relations, which allowed Russia having the initiative to define these relations and formulate the rules of the game. The article reveals how a seemingly simple story can become the long-term event of the bilateral relations, as well as demonstrates how it is possible to 'loose' the symbolic game in foreign relations first of all because of misapprehension what kind of game is played.