Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Šio straipsnio tikslas – analizuojant Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo viešąją retoriką 2008–2017 metais atskleisti Baltijos šalių saugumizavimo temas, intensyvumą ir priežastis. Dabartiniai dvišaliai Rusijos ir Baltijos valstybių santykiai yra priešiški – dažnai naudojama abipusė kritika, girdima agresyvi retorika iš Rusijos pusės, o Baltijos šalių vykdoma saugumo politika Rusijoje dažnai vertinama kaip grėsmė jos nacionaliniam saugumui. Šio tyrimo rezultatai leidžia identifikuoti viešai deklaruojamus Rusijos interesus ir jų pokytį Baltijos šalių atžvilgiu ir įvertinti Baltijos šalių svarbą bendroje Rusijos užsienio ir saugumo politikoje. Šiam moksliniam tyrimui teorinį pagrindą suteikia konstruktyvizmo teorija. Remdamasis šia teorija autorius parengė Baltijos šalių saugumizavimo tyrimo modelį, kuris padeda atskleisti, kokiame kontekste Baltijos šalys yra minimos dažniausiai, ir įvertinama, kokių tikslų yra siekiama saugumizuojant Baltijos šalis.

The article aims to reveal the themes, intensity and reasons for the securitization of the Baltic States building on the analysis of the public rhetoric of Russian Foreign Minister Sergei Lavrov in 2008-2017. The current bilateral relations between Russia and the Baltic States happen to be hostile, often involving mutual criticism, aggressive rhetoric from the Russian side, and the security policy of the Baltic States is often seen in Russia as a threat to its national security. The results of this study make it possible to identify the publicly declared interests of Russia and their evolution vis-à-vis the Baltic States and to see the importance of the Baltic States in Russia’s common foreign and security policy. The theory of constructivism serves as a theoretical basis for this study. On the basis of this theory, the author has developed a model for the study of the securitization of the Baltic States, which helps to highlight the context in which the Baltic States recur most frequently and to assesses the goals pursued by the securitization of the Baltic States.

Dauguma Rusijos tarptautinės elgsenos mokslinių tyrimų iki šiol daugiausia rėmėsi tik jos politinio elito priimtų sprendimų analize. Tačiau šiame darbe įrodinėjama, jog politiniai sprendimai, visų pirma, yra paremti materialiais valstybės ištekliais, o tai, savo ruožtu, galimai sąlygoja valstybės karinės galios ir užsienio politikos priežastingumą. Todėl Rusijos karinė galia šiame straipsnyje vertinama kaip priemonė ekspansinei užsienio politikai vykdyti. Keliama prielaida, jog Rusijos karinės galios augimas yra susijęs su siekiu stiprinti įtaką posovietiniame regione. Rusijos saugumo ir gynybos politikos, gynybos išlaidų, karinių pajėgumų ir karinio aktyvumo analizė atskleidžia, kad Rusijos karinė galia auga turėdama dvigubą tikslą: 1) atgrasyti NATO ir ES nuo tolesnės plėtros ir 2) išlaikyti ir (ar) plėsti savo įtaką posovietinėse valstybėse.

The majority of scientific research on the international behavior of Russia has so far been largely grounded on political decisions made exceptionally by its political elite. However, in this article, the author is trying to prove that political decisions are first of all based on material resources of the state, and this, in turn, can likely determine the causality between the military power of the state and its foreign policy. Therefore, Russian military power is treated in this article as a means of carrying out expansionist foreign policy. The premise is raised that the growth of Russia‘s military power is related to its aspiration to strengthen its influence in the post-Soviet region. The analysis of Russia‘s security and defense policy, defense expenditure, military capabilities and military activeness reveals that the military power of Russia is growing with a dual aim: (1) to deter NATO and the EU from further enlargement; and (2) to retain and/or expand its influence in the post-Soviet states.

The United States of America and the United Kingdom with the assistance of other NATO and non-NATO states initiated an international counter terrorism campaign the War on Terror (also known as the Global War on Terror (GWOT)). However, after more than ten years the War on Terror is still in the active stage. The pivotal issue regarding counter-terrorism actions in Afghanistan, considering how much money and energy spent on them, is whether such actions are effective or not. Dynamic system simulation approach was used to investigate interactions between counter-terrorism strategies used in Afghanistan (in the context of coalition strength) and the effectiveness of these strategies (in the context of terrorist strength). Data form different sources over a ten-year-period was used for analysis (2000–2010). It was found dynamic relation between recruitment rate of terrorist and coalition manpower that depends on time adjustments. However, further research is needed to get more precise results in finding causal loops in counter-terrorism system, thus this study should be evaluated only as a framework in further similar researches.