Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Šiame straipsnyje teigiama, kad technologinės inovacijos keičia karą ir verčia diegti naujoves, persvarstyti strateginius, operatyvinius bei taktinius sprendimus, kelia naujų moralinio ir teisinio pobūdžio klausimų. Mažos valstybės privalo iš naujo apibrėžti savo gynybą, atsižvelgdamos į pagrindines technologijų tendencijas. Technologinė plėtra tik sustiprina karinių technologijų policentrinę sistemą, nes kariaujama 6 srityse ir mažos valstybės negali prie jų visų prieiti, be to, joms stinga finansinių ir pramoninių pajėgumų. Dirbtinis intelektas, stiprėjantis kibernetinių ir informacinių elementų vaidmuo, bepilotės sistemos, 3D spausdinimas keičia kovos lauko teritoriją ir verčia atitinkamai pritaikyti mažų valstybių gynybą. Mažos valstybės savo gynybą turi planuoti trims laikotarpiams – taikos metui, užpuolimui iki visiškos okupacijos ir rezistencijai. Technologinės inovacijos yra svarbios mažų valstybių gynybai, tačiau esminis elementas yra kariuomenės ir visuomenės pasirengimas visuotiniam pasipriešinimui siekiant neleisti agresoriui pasiekti pergalę. Mažos valstybės negali konkuruoti su technologiniu požiūriu pažangiomis šalimis (tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu), todėl jos turi prisitaikyti plėsdamos kovinę galią, taip pat prisitaikyti gintis teritorijose, kuriose sumažėja technologinis pranašumas ir padidėja netikrumas. Mažos valstybės taip pat privalo gynybos klausimus spręsti kūrybingiau panaudodamos neįprastas priemones, pagrindinį dėmesį skirti gebėjimui kovoti neturint aiškaus vadovavimo ir valdymo, investuoti į karininkų ir karių asmeninių įgūdžių ugdymą, taip pat palaikyti abipusiškai naudingus ryšius su technologiniu požiūriu pranašesniais sąjungininkais.

The article argues that technological innovations change war, and pushes to innovate, to rethink strategic, operational and tactical decisions which raise new issues of moral and legal impacts. Small states have to redefine their defence concerning major technological trends. Technological progress will only strengthen the polycentric system in military technology because war is waged in six domains; small states do not have access to all of them, and at the same time they lack financial and industrial capabilities. Artificial intelligence, the increasing role of cyber and informational elements, unmanned systems, 3D printing and changing battlefield force to adapt the defence of small states. Small states have to plan their defence in three periods – peace, attack until full occupation and resistance. Technological innovations for the defence of small states are important, but the most crucial element is preparation of military and society for total resistance with the focus on denying victory for the aggressor. Small states cannot compete with technologically advanced powers (in terms of arms quality and quantity), so they have to adapt by expanding their fighting force, adapt to defend in the areas which decrease technological advantage and increase uncertainty. Small states also have to approach defence more creatively by exploiting non-conventional instruments, focusing on capabilities to fight without clear command and control, investing in personal skills of officers and soldiers, as well as maintaining symbiotic relations with technologically superior allies.

Per pastaruosius dvidešimt metų nepriklausomoms Baltijos – Juodosios jūros valstybėms didžiausios grėsmės nacionaliniam saugumui kilo energetinio saugumo sektoriuje, daugiausia dėl išorinių (sisteminių) ir vidaus politikos veiksnių. Straipsnis nagrinėja trijų posovietinių Baltijos – Juodosios jūros regiono valstybių: Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos energetinio saugumo problemas naftos ir gamtinių dujų sektoriuose. Šių trijų valstybių vidaus, užsienio ir saugumo politikos yra labai skirtingos, kaip ir jų energetiniai poreikiai. Trijų skirtingų atvejų studija leidžia identifikuoti grėsmių energetiniam saugumui šaltinius, įvertinti energetinio nesaugumo poveikį vidaus ir užsienio politikai, nustatyti, kokį poveikį valstybių užsienio ir vidaus politikos pozicijos turi su energetiniu saugumu susijusių problemų sprendimui.

Over the past twenty years, the biggest challenge to the national security of the independent states from the Baltic to the Black Sea region has been in the energy sector. The problem has mostly been the failure to secure stable energy resource provisions. This is mostly due to systemic and historical as well as internal political factors. This paper examines the problems related to the energy security of the following three ex-Soviet bloc countries: Lithuanian, Belarus and Ukraine. The main energy problem areas discussed here are oil and natural gas resources. Because the three countries have pursued very different internal and foreign security policies, their energy needs are equally divergent. Therefore, the paper presents case study for each state. Each case study, firstly, identifies a number of possible threats to energy security, secondly, examines the influences that these threats may exact on national as well as foreign policies and, thirdly, discusses how different national and foreign policies influence the resolution of energy security problems.